Повилас

Net nebyliai kalba pagal etalon? Sne?ko R. A. metod?

Nebylumas ne nuosprendis! N?ra joki? abejoni?, kad nebylus ?mogus turi absoliu?iai darbing? kalbos aparat? ir n?ra proti?kai nepilnavertis (geba mokytis!), kuomet nesimato, i?ori?kai ap?i?rint, joki? patologini? pakitim?, ir neadekvataus elgesio. Paprastais testais, kurie t?siasi vos 5-10 minu?i?, galim? nebyl? stimuliuoti savaranki?kai tarti ir suvokti bet kur? gars? ir net sorington?. Toliau sud?ti ?od? arba ?od?i? jungin? i? sorington? jau n?ra sud?tinga. ?iuo metu mokslas nebylum? ?mogui laiko nuosprend?iu am?inam kalbos invalidumui. Bet a? ?rod?iau, kad taip n?ra. Taikant savo elementari? kalbos ?g?d?i? metodik? silpnai girdin?iam nebyliam ?mogui, rezultatas netruko pasireik?ti ai?kia absoliu?iai normalia kalba. Tai buvo pirmi ?od?iai, kuriuos jis pirm? kart? savaranki?kai sutv?r? per vis? savo gyvenim?, bet ?od?iai i?tarti juo pa?iu!
Remiantis ai?kiu ir akivaizd?iu eksperimentu, galima dr?siai teigti, kad kelias ? normali? visavert? kalb? NUO DABAR IR VISAM LAIKUI atrasta manim Sne?ko R. A. bet kuriam silpnai girdin?iam nebyliam ?mogui. ?sitikin?s, kad ir visi?kai kur?ius galima i?mokyti aplenkiant audialin? suvokimo zon?, nes kalba garsiai kuriama i?kirstinai taktiliniu b?du. Taktilin?s atminties pilnai u?tenka, kad ?gusti kalb?ti visuotinai vartojama kalba ir bendrauti sociume ne pir?tais ir tu?inuko ir popieriaus pagalba, o visai normaliu balsu kalb?ti: atsipra?au a? negird?iu pra?au garsiau a? blogai gird?iu. Mano vardas toks ir toks. . . ir daugel? kit? bendrini? frazi?, kurios ?enkliai supaprastint? gyvenim? ir kur?nebyli? socialin? adaptacij?.
Kur?nebylio kalba, pagal mano metodik? absoliu?iai normali, ir nesiskiria nuo aplinkini? ?moni? kalbos, nes jos baz? visuotinai vartojama rington? technika. Garsai tariami ai?kiai ir idealiai, nes kiekvienam garsui apibr??ta jo prigimtin? fiziologin? pozicija, remiantis mano atrasta ir apra?yta ?mogaus gars? matrica ir tiksliu kalbos aparato fiziologijos darbu. I?mokyti kur?nebyl? ?mog? skaityti garsiai realu ir visi?kai ?manoma! Belieka tiesiog, ateiti pas mane ir i?mokti kalb?ti. Tai kad, visi norintys i?mokti kalb?ti kur?nebyliai ir SILPNAI GIRDINTYS NEBYLIAI YPA?! Nuo ?iol manim Sene?ko R. A. yra suteikta tokia galimyb?.
Stebuklas? Kur?nebyliai gali kalb?ti? Taip gali ir ne k? blogiau nei normal?s ?mon?s, ?rodyta Sne?ko R. A. kalba tai ?g?dis ir jeigu kur?nebyl? galima i?mokyti skaityti, tai j? galima i?mokyti skaityti GARSU. ?rodyta Sne?ko R. A. ir teori?kai ir prakti?kai! Taikant mano mokslinius atradimus, bet kuris kur?nebylis gali kalb?ti GARSIAI nei kiek ne pras?iau, nei kiti normal?s ?mon?s.

Si?loma aptarti Sne?ko R. A. disertacijos, apie kalbos paslaptis metmenis. Jos ry?? su s?mone, smegenimis ir ?mogaus atmintimi. Dominantys savo kalbos tobul?jimo ir vystymosi klausymu kvie?iami aptarimui.

Rankra??io teis?mis

Romanas Aleksejevi?ius Sne?ko

KALBOMATA (INGORA)

Disertacija

Jaroslavlis 2009

ANOTACIJA


Kalbos evoliucija akivaizd?iai atspindi ?mogaus evoliucij? nuo primato iki socializuoto ?mogaus. Dabartiniu metu kalba, nusistov?jusi? pakildym? ?takoje, prilyginama ra?tui. Ankstyvas nemok?i?kas ra?to mokymas, sukelia vaikams sumai?t? ra?to ir kalbos at?vilgiu. ?i sumai?tis s?vokose, i??aukia absurd? veiksmuose. Kil? i? sumai?ties, absurdi?ki veiksmai veda ? stuporus kalboje ir ra?te. ?iuolaikiniai gydytojai, logopedai ir psichologai ?ituos stuporus priima, kaip smegen? ir nerv? susirgimus. Tod?l naudojama neteisinga terapija, ten kur ji visi?kai nereikalinga ir bevert?.
?is darbas pad?s pa?alinti mai?at? kalbos ir ra?to, mokymo ir gydymo, normos ir patologijos s?vokose. Tai leis i?mintingiau ir saugiau organizuoti mokymo proces? visoje apimtyje. Tai pad?s visam laikui i?rauti su ?aknimis tokius fenomenus kaip mik?iojimas, ?veplavimas, ?niaukrojimas, greblavimas, netikras kurtumas, afazija, atminties ir d?mesio sutrikimai, besimokan?i? skirstymas ? pa?angius ir nepa?angius ir kt... Atskelti mokymo proces? ? visi?kai kit?, ?iuolaikin? ir technologin? lyg?. Padidinti jo saugum? ir visi?kai pa?alinti galimyb?, mokymosi procese, patekti klaidingai informacijai ? ?mogaus atmint?. Tai pad?s kart? ir visiems laikams su ?aknimis i?rauti ?mogaus informacijos ?sisavinimo problem? ir ?moni? padalijim? ? adekva?ius ir neadekva?ius. Vieninga kalbos mechanika su vieninga simbolika besiremian?ia nat?ralia – prigimtine mechanika, leis mokytis bet kurios u?sienio kalbos be tarimo i?kraipym?. O v?liau, ?monijai kalb?ti viena kalba. T.y. koduoti vaizdus ? garsus vienu b?du.

TURINYS

?vadas

(?vadas yra ??anga, kur autorius pagrind?ia pasirinktos temos pasirinkim?, pateikia jos aktualumo ?rodymus, mokslin? naujum?, atlikto darbo teorin? ir praktin? svarb?).
?mogaus klaba paslaptingas ir m?slingas mechanizmas. Dar prie?istoriniais laikais laikytas dievi?ku, ?ventu ir buvo ma?ai tyrin?tas. Biblija ?neka apie kalb? taip:
„1: Prad?ioje buvo ?odis, tas ?odis buvo pas Diev?, ir ?odis buvo Dievas.
2: Jis prad?ioje buvo pas Diev?.
3: Visa per J? atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsirad?.
4: Jame buvo gyvyb?, ir gyvyb? buvo ?moni? ?viesa.
5: ?viesa ?vie?ia tamsoje, ir tamsa jos neu?go??. Evangelija pagal Jon?, 1 skyrius.
Normaliam ?mogui kalba yra ?prasta ir savaime akivaizdi. Bet kalbos mechanizmas, did?iajai daugumai, toli gra?u n?ra savaime akivaizdus. Daugeliui ?moni? kalba, nesudaro ypating? sunkum?.
Ta?iau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau ir daugiau problem? susijusi? su kalbos i?sivystymu. D?l j?, kalbos ir ra?to at?vilgiu, kyla daug neai?kum?. Daugelis kalbinink? profesional?: d?stytoj? ir lingvist?, kalbos ir ra?to at?vilgiu klysta. Pavyzd?iui: pagrindinis paplit?s klaidingas teiginys: „Rus? kalboje, kaip girdim, taip ir ra?om“. Bet tai visi?kai prie?tarauja objektyviai realybei. Ra?om МОЛОКО, o sakom МА-ЛА-КО. Ir tod?l verta ?ne?ti ai?kum? ?od?io ir ra?to at?vilgiu. Tiksliai juos atskirti, kaip reikalauja objektyvi realyb?. Ir ?od? pervesti i? mit?, legend? ir miglot? sp?liojim? kategorijos ? tiksli?j? mokslini? disciplin? kategorij?. Kad kalba yra aktuali, kalba tas faktas, kad be kalbos ?mogus niekuo nesiskiria nuo primat?. Vaikai lik? vaikyst?je be galimyb?s gird?ti ir kopijuoti ?mogaus kalb?, taip ir netampa i?mintingais ?mon?mis. O elgiasi kaip gyv?nai, kopijuodami gyv?n? elges? ir bendravimo priemones. Tai visi?kai ?rodo: ?mogus be kalbos ne ?mogus, o gyv?nas. Pagal Darvin? darbas i? be?d?ion?s padar? ?mog?. Bet ar ?manomas darbas be kalbos, o kalba be s?moningumo? ?itame darbe a? parodysiu, kad darbas ir tobulinimasis be kalbos yra visi?kai ne?manomas. Nes darbas pagr?stas atminties vystymu, o atmintis savo ruo?tu vystosi i?skirtinai s?moningumo pagrindu. S?moningumas gi suri?tas su kalba ? vien? nei?ardom? visum?. Be kalbos ?mogus negali ?sis?moninti save ?mogumi, nubusti iki ?mogi?kos savivokos lygio. Su visomis su tuo susijusiomis pasekm?mis: m?stymu, elgesiu ir gyvenimo b?du. I? ?mogaus kabos galima akivaizd?iai nustatyti jo s?moningumo lyg?. Kuo auk?tesn? s?mon?, tuo labiau kalba i?vystyta ir tobula. Mano darbe bus akivaizd?iai parodytas nenutr?kstamas kalbos ir s?mon?s ry?is. Nes jis tikslus ir absoliu?iai d?sningas. Tiksl?s s?mon?s, kalbos ir atminties d?sningumai, prakti?kai demonstruojami ir teori?kai suformuluojami ? tiksl?j? moksl? „Kalbomata“, duos ?monijai rakt? ? auk?tesn? s?moningum?. S?moning? ?mogi?kumo padidinimo rakt?. Naujos tobulos technologijos silpno s?moningumo ?moni? rankose, pana??s granatai be?d?ion?s rankose. S?moningas ?moni? s?moningumo vystymosi raktas – tai raktas naujam b?ties lygiui. Naujai vieningai ?monijai su vieninga kalba ir begalin?mis s?moningo ir k?rybinio augimo galimyb?mis. S?moningumas, ?tai kas skiria ?mog? nuo gyv?no, priartina j? prie Dievo. ?ia mes art?jame prie ribos, kurios negali per?engti s?lyginis materialus mokslas. Nes absoliutus, nepavaldus s?lygotam, apribotas nesugeba talpinti beribio. ?viesa negali susimai?yti su tamsa. Atspindys veidrodyje negali susimai?yti su atspind?tu, taip ir materija negali susimai?yti su dvasia. Tod?l a? suformulavau pirmus antimaterialius d?snius – S?mon?s ir materijos s?veikos d?snius. Kurie pad?s ?mon?ms samprotauti absoliu?iomis kategorijomis ir absoliu?ius d?snius naudoti praktikoje, savo kasdieniniame materialiame gyvenime. Antimaterial?s d?sniai vaizd?iai ir harmoningai sujungia gamtotyr? ir teologij? ? vien? visum?. M?stymas ir dvasia daugiau neb?ra nesutaikomi antipodai, o per ?mogaus S?mon? harmoningai susijungia. Kas ?galina ne tik apjungti ?monij? kalbos ir m?stymo lygmenyje, bet ir apjungti j? dvasios (dievi?kos savivokos) lygyje. Pilnai sujungti moksl? ir religij? ? viening? ?mogi?k?j? vedim?. Kuriame mintis, k?no veiksmai ir s?mon? bus sujungti ir nukreipti vieninga ?mogi?k?j? valia.

1 skyrius. Istoriografin? kalbotyros apybrai?a.
(skyriaus pavadinimas turi visa apimtimi atspind?ti jos turin?)

„3: Dievas tar?: „Teatsiranda ?viesa!“ Ir atsirado ?viesa.
4: Dievas mat? ?vies? ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyr? ?vies? nuo tamsos.“ Biblija. Prad?ios knyga. 1 skyrius.
Kalbotyra (Речеведение) . ?itas ?odis sudarytas i? dviej? ?od?i? „kalba“ ir „tirti“ („?inoti“. vert. past.) (ведать). Tolimesniam sud?tingo ?od?io „kalbotyra“ suvokimui ir apm?stymui mes turime labai ai?kiai suprasti jo sudedam?j? s?vok? „kalba“ ir „tirti“ esm?. K? nurodo ?ie ?od?iai, kokia u? j? slypi objektyvi arba subjektyvi prasm?. ?itai mums teks i?siai?kinti tiksliai ir apibr??ti, kad patikimai toliau jud?tum?me esan?ios realyb?s apm?stymuose. Kalbos i?takos nugrimsta ? toki? neapr?piam? praeit?, kad pagal tekstus atrasti jos i?takas ne?manom?. Pirmi senoviniai tekstai buvo labiau religiniai, nei moksliniai. Vedos apra?o, kad pats visatos k?r?jas kalb?jo kalba. Ir tai, k? jis konkre?iai kalb?jo, smulkiai apra?yta vedose. Skaitant biblij?, tiesiog nuo pirmo skyriaus mes ai?kiai matom, kad jos autorius apra?o suk?rimo proces? remdamasis i?skirtinai ?od?iu. ?od?iu buvo tvirtinamos ir tvirtinamos objektyvaus pasaulio ribos. Ir kad ?mogus sukurtas pagal dievo paveiksl? ir pana?um?. Tai yra, apdovanotas visomis k?r?jo savyb?mis ir ypatyb?mis miniati?roje. Remiantis vedomis ir biblija ?odis egzistavo nuo t? laik?, kaip ir S?mon?, o va ra?tija u?gim? ?ymiai v?liau. Apie tai liudija senoviniai tekstai, kurie liudija apie tai, kad iki j? u?ra?ymo buvo tik ?odiniai padavimai. Ar turime mes patik?ti ?iuo teiginiu nepra?ant ?rodym?? Ai?ku ne. Mokslininkas skiriasi nuo tikin?io tuo, kad visk? tikrina eksperimentais. ?iuolaikiniai „kalbotyrininkai“ yra ?mon?s dominantys ra?tu, o ne pa?ia kalba. Jiems kalba – did?i?ja dalimi ?od?i? ra?ymo gramatika, stilistinio pateikimo kokyb?. J? darbuose pateiktos ra?to taisykl?s ir normos, ra?to stilistika. Bet n?ra nei vieno ?od?io apie gars?. Tai yra, b?tent pa?io kalbos mechanizmo, s?moningai kuriamo garso. Nes ra?tas yra antrinis ir yra kalbos i?vestin?s reliatyvus kintamasis, viso labo jos negyva simbolin? i?rai?ka. Tikroji kalba – tai garsai, j? harmonija. ?mogaus kalbos aparatas, kuriantis garsus, absoliu?iai neapra?ytas toje nat?ralioje prigimtin?je formoje, kuri? turi ?mogus. N?ra ai?kaus ir vienareik?mi?ko garsini? pozicij?, kalbos mechanikos ir technikos apra?ymo. ?mogaus kalbos aparato gars? k?rimo esmini? d?sningum?. Kalba – tai ?mogaus geba s?moningai koduoti ? garsus juo stebimus objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus. Ra?tas – tai ?mogaus geba s?moningai koduoti kalbos garsus ? ra?to simbolius. Tokiu b?du, absoliu?iai akivaizdus kardinalus skirtumas tarp kalbos – garso ir ra?to – simbolini? pie?ini?. Ir suplakti juos ? vien? s?vok? KALBA, rei?kia ?ne?ti rimt? mai?at? ? tikr?j? rei?kini? pad?t?. Stebint vaik? kalbos vystym?si, mes ai?kiai ir tiksliai matom, kad vaikai i? prad?i? mokosi kalb?ti, o tik paskui ra?yti. Kalbos ?g?dis ir ra?to ?g?dis yra absoliu?iai skirtingi veikimo mechanizmai. ?mogus suvokia gars? tik ausim, o gars? kuria tik kalbos aparatu – tai su kalba suri?ti organai. ?mogus mato raid? akimis ir j? ra?o ranka – tai su ra?tu susij? organai. Akivaizd?iai matom absoliut? skirtum? naudojam? organ? kalbos ir ra?tui k?rimui. Akis suvokia objektyvios ir subjektyvios realyb?s vaizd?, kuris i? prad?i? koduojamas ? gars? ir paskui ? raid?. ?ita paskirtis b?ti steb?jimo objekto koduote, vienija kalb? ir ra?t?. Suartina juos savo paskirtyje - b?ti daikto kodu, bet ne daugiau. ?iuolaikiniame ra?te ir kalboje egzistuoja rimti nesutapimai raid?s – garso kodavime. Kas daro ra?t? ir kalb? nelygiavert?mis, ra?to simboliai daugumoje ?od?i? absoliu?iai nesutampa su realiu ?od?io skambesiu. Pavyzd?iui: ra?ome ТЁМА, o sakome ТЬО-МА; ra?ome КОРОВА, o sakome КА-РО-ВА…? ?? s?ra?? galima ?traukti daugum? ?iuolaikini? ?odyn? ?od?i?. Kad pa?alinti ?iuos netobulumus, skirtingus skaitymo variantus ir mai?at?, a? suk?riau simbolin? schem? – alfabet?. ?itame alfabete simbolis akivaizd?iai atspindi garso pozicij? ir net ?mogaus kalbos aparato garso atlikimo technik?. Kas visam laikui pa?alins garso atlikimo technikos ir jo simbolinio atvaizdo ra?te nesuderinamum?. Perskait? vis? eil? literat?ros apie ?iuolaikin? kalbotyr? (*), akivaizd?iai matom, kad ji u?siima ne kalba, o ra?tu. Jeigu ?iuolaikin? kalbotyra domisi tik ra?tu, kas tuomet d?misi garso daryba? Tai yra pa?ia kalba betarpi?kai. Atid?iai tiriant kalbos aparatu gaminamus garsus, randame vien? vienintel? moksl?, betarpi?kai,kuris domisi graso atlikimu ir j? formavimusi kalbos aparate – logopedij?. Ir ?ia ne viskas sklandu. Nei viename logopedijos vadov?lyje n?ra vienareik?mi?kos ir realios gars? ir raid?i? atitikimo schemos. Kalbos aparato pozicijos irgi ai?kiai nesutampa su realiai ?manomomis joje garsais. Raid? – garsas – pozicija schem? labai daug (kiekvienas logopedas turi savo versij?), ir visos jos viename ar kitame laipsnyje klaidingos ir orientuotos ? ra?t?. Ir tai ne?i?rint, kad kalbos aparatas vienas! Nieko netrikdo ?is vienareik?mis, vis? be i?imties ?moni?, nuo prigimties jo sandaros faktas. Logopedai absurdi?kai ie?ko gars? remdamiesi raid?mis, o realyb?je ra?tas antraeilis. Derinti gars? prie ra?to absurdi?kas ir beprasmi?kas u?si?mimas. Realyb?je daugelis raid?i? neturi savo konkretaus garso. Logopedai neturi tikslaus vienareik?mio ?mogaus kalbos aparato darbo supratimo. Kaip jie gali i?mokyti juo naudotis? Atsakymas paprastas, savo paklydim? lygyje. Logopedai daro prielaid?, kad kalba tai ?gimta ?mogaus savyb?, kuri vystosi pati savaime, bet kartais reikalauja dirbtin?s korekcijos. Tuo atveju, jeigu nevyksta nat?ralus kalbos vystymasis.
Logopedijos mokslas, tai grei?iau tam tikr? dirbtin? pratim? rinkinys, neva padedantis nat?raliam kalbos vystymuisi. Bet ar gali dirbtinis i?vystyti nat?ralum?? Niekada. Bet logopedai ma?ai domisi realyb?s d?sniais ir faktais. Siaura logopedijos kryptis, daro j? gan?tinai abejotinu instrumentu teisingam nat?raliai - prigimtiniam kalbos ?g?d?iui formuoti. Logopedija ma?ai domisi tikslia kalbos mechanizmo fiziologija, tiksliomis vienareik?mi?komis jo darbo technin?mis charakteristikomis, jo realiomis galimyb?mis ir jo funkcionavimo d?sningumais. Joki? vienareik?mi?kos ?mogaus kalbos aparato darbo mechanikos logopedijoje n?ra. Kiekvienas logopedas turi savo pratim? rinkin? kalbos aparatu i?gaunam? gars? formavimui. Ir tod?l visi?kai absurdi?k? ir ne nat?ral?. Kalba nagrin?jama, kaip ?mogaus ?gimta savyb?, i? kitos pus?s treniruojama, kaip ?g?dis. Ir ?is ai?kus prie?taravimas logoped? netrikdo. I? vienos pus?s kalbos sutrikimai nagrin?jami kaip treniruojamas ir tobulinamas ?g?dis, o i? kitos pus?s, kaip nerv? sistemos susirgimas. ?alia to, nerv? sistemos sutrikimai pripa??stami gars? sudarymo sutrikimo pirmine prie?astimi, be joki? tam faktini? ?rodym?. Juk did?ioji dalis silpnapro?i? ir ?moni? su smegen? traumomis techni?kai kalba gana normaliai. Tai gali net pap?ga su jos smegenimis ir snapu vietoj l?p?. Logopedija n?ra tikslus mokslas, pagr?sta prielaidomis ir sp?lion?mis, kas savo ruo?tu praktikoje priveda prie eil?s kvail? ir groteski?k? jos panaudojimo praktikoje. Veiksmai grind?iami prielaidomis, did?i?ja dalimi klaidingi ir kvaili. O vieningos grie?tai apibr??tos technin?s ir praktin?s baz?s nebuvimas priveda prie to, kad kiekvienas logopedas laiko taisykle sukurti savo metodik?, kaip pad?ti ?mon?ms su kalbos sutrikimais. Kuri yra grei?iau eksperimentin?, nei realiai padedanti. Mik?iojan?i?j? pavyzd?iu mes stebime gana prie?taring? ir kartais kvail? j? „gydymo“ paveiksl?, kalbos treniruot?mis. Kalb?ti apie logopedij?, kaip apie netiksl? moksl? galima ilgai. Bet mums neverta ilgam u?a?trinti d?mes? ties jos tr?kumais. Nes ?itas darbas pilnaver?iai ap?viet? ?mogaus garso gavimo ir mechanik?, ir technik?. Duoda ai?kius vienareik?mi?kus kalbos, jos formavimosi, fiziologini? parametr?, d?sningum?, kuriais remiasi ?mogaus kalbos formavimasis apibr??imus. J?s? d?mesiui pateikiama vienareik?m? ir vienintel? teisinga kalbos formavimo metodika, pagr?sta nat?raliais prigimtiniais ?mogaus kalbos aparato mechanizmais. Kas duos galimybes, palyginant j? su kitomis logopedin?mis metodikomis vaizd?iai ir akivaizd?iai pamatyti j? tr?kumus ir privalumus. Pana?iai, kaip lyginant su etalonu matomi lyginam? dyd?i? privalumai ir tr?kumai. ?mogaus kalbos aparatas turi viening? fiziologij?. Ir vadinasi viening? darbo mechanik?. Tokiu b?du, garso formavimasis jame negali vykti skirtingai. I? ?ia negali b?ti keletas skirting? jo darbo koordinacijos metodik?. O j? yra did?iulis kiekis. ?itas darbas atne? absoliut? ai?kum? ? netiksl? ir neapibr??t? logopedijos moksl?. Bet koks logopedas ?sitikin?s, kad kalba suri?ta su emocijomis ir nerv? sistema. Bet ?io s?ry?io mechanizmas jiems lieka m?sle. Juk j? i?silavinimas ne leid?ia jiems tyrin?ti psichik? ir ?mogaus nerv? sistem?, ?ituo u?siima psichologija ir psichiatrija. Mokslai gan?tinai netiksl?s ir gin?ytini, neturintys tiksli? ir vienareik?mi?k?, etalonini? objekt? apibr??im?. Tai daro jau savaime absoliu?iai bej?gi?komis, kuomet reikalaujama ?ne?ti vienareik?mi?k? ai?kum? ir konkretik? ? klausim? „gydyti“ ar „mokyti“. Pavyzd?iui, psichiatrija ?i?ri ? t? pat? mik?iojim?, kaip streso pasekm? ir paskiria savo psichologinio poveikio schem?. Logopedai jau moko miknius ir vaikus kalb?ti, duodami jiems tam tikrus pratimus kalbos pagalbai. Kurie net ne tik ne padeda kalbai, bet visi?kai nesuri?ti su ?mogaus kalbos mechanika. O kai kurie absoliu?iai kvaili ir net i? principo kalbos aparatas negali j? ?vykdyti. Tai tik papildomai apsunkina kalb? ir daro j? dar labiau groteski?k? ir kvaila. A? apsi?miau atlikti ?? darb?, akivaizd?iai parodyti, kad bet koki? kalbos sutrikim? problem? galima i?spr?sti trumpiausiais terminais. Jeigu naudoti tikrai mokslin? kalbos mechanizmo tyrimo metod?, besiremiant? vienareik?mi?kais ir negin?ijamais objektyvios realyb?s faktais. Logopedija, psichologija ir psichiatrija turi skirtingus ?ios – ?mogaus kalbos formavimosi – problemos po?i?rius. Tai labiau primena gulb?, v??? ir lydek? i? Krilovo pasak??ios, nei mokslinius tikslius tyrin?jimus. Kas absoliu?iai neleid?iama, nes prie?tarauja objektyvios realyb?s faktams. „Kalbomata“ turi b?ti vieningas mokslas, kuris vienareik?mi?kai tiksliai ir ai?kiai sustatyt? visus faktus, paai?kint? visus gin?ytinus logopedijos, psichiatrijos, kalbotyros ir psichologijos fenomenus. Ir atvest? juos prie vieningo negin?ytino vardiklio – kalbos d?snio, kuriuo remiantis, turi b?ti sukurtas vieningas ?moni? vieningos kalbos formavimo metodas. Vieningam ?mogi?kajam aparatui. Toks tikslus mokslas KALBOMATA mano Sne?ko R. A. sukurtas ir pateiktas j?s? d?mesiui ?itame darbe. Jis bus etalonu, pagal kur? mokslininkai gal?s pasverti ir koreguotu savo metodikas, pa?alinti i? j? visus abejotinus ir klaidingus apibr??imus ir praktikas. Kurios prie?tarauja nat?raliai prigimtiniams objektyviems faktams, kalbos aparato sandaros, ?mogaus atminties ir d?mesio d?sniams. Mano darbe apra?yti tiksl?s negin?ytini prigimtin?s kalbos d?sniai bus patikimu pamatu tolimesniems KALBOMATOS ir gretutiniams mokslams: logopedijos, psichiatrijos, kalbos (ra?to) ir psichologijos sri?i? tyrin?jimams. Filosofija, kuri nagrin?ja bendrus gamtotyros klausimus, pad?jo mums apjungti m?s? gautas faktines eksperimentines ?inias, tokiose srityse, kaip logopedija, psichologija, ra?tas, psichiatrija, fiziologija, fizika, mechanika ? viening? ?ini? strukt?r? bendru pavadinimu KALBOMATA. O taip pat logika mums pad?jo suderinti faktin? naujo mokslo KALBOMATA strukt?r? ? nuosekli? faktini? d?sningum? schem?. Panaudoj?s analiz? ir sintez?, kaip m?stymo pagrind?. A? ?ne?iau maksimal? ai?kum? simboliuose panaudoj?s lingvistik?. ?ne?iau tiksli? ir vienareik?mi?k? simboli? ir ?od?i? atitikim? d?sningiems objektyvios realyb?s faktams. A? taip pat panaudojau teologij?, kad prieiti prie pa?io ?mogaus ?altinio ir prad?ios, kaip i?mintingo ir apdovanotos kalba b?tyb?s. Vienintelio savo gimin?je ?em?s planetoje, apgalvotai ir i?vystytai kalban?ios gyvulin?s gyvyb?s r??ies.

Suformuluota hipotez?
(Paneigianti ?iandien egzistuojan?ias autoritetines teorines versijas)
Gauti rezultatai. Jie turi tur?ti gana akivaizd? pavidal?, da?niausiai panaudojamos lentel?s ir pie?iniai, kurie palydimi autoriaus paai?kinimais.
Tarkim, kad biblijos teiginys apie tai, kad kalba turi dievi?k? kilm? ir paskirt? n?ra ?mogaus i?sigalvojimas, o turi gana objektyvius ?rodymus. Patikrinamus ir fiksuotus eksperimentais.
„27: Ir Dievas sutv?r? ?mog? pagal savo atvaizd?; pagal Dievo atvaizd? sutv?r? Jis j?; vyr? ir moter? sutv?r? Jis.
28: Dievas juos palaimino ir tar?: „B?kite vaisingi ir dauginkit?s, pripildykite ?em? ir u?valdykite j?, vie?pataukite j?ros ?uvims, padangi? pauk??iams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant ?em?s!“ Biblija Prad?ios knyga. 1 skyrius.
Iki to mes turi i?tirti ?mog? ir apibr??ti jo pagrindines savybes. Kurios remiantis biblija turi dievi?k? prigimt?. Duoti joms ai?k? objektyv?, savaim? akivaizd? ir negin?ytin? apibr??im?. Ir jais remiantis mes gal?tum?me eksperimentuoti ir tyrin?ti moksli?kai m?s? prielaid? – hipotez?. Mano tyrin?jimai atskleid? gana vaizd?ius d?sningumus ir faktus. Tarpais savaime akivaizd?ius ir lengvai eksperimentais pakartojamus. Be joki? i?lyg?. A? u?kodavau juos ? ?od?ius ir vizualines schemas, tam, kad b?t? labiau patogi ir vaizdingiau pateikti j?s? d?mesiui. Taigi, i?vardinkim savybes, kurias turi ?mogus, savybes savaime akivaizd?iai mumis stebimas savo asmenini? pavyzd?iu, ir mus dominan?ias m?s? tyrin?jime: steb?tojas, valia, s?mon?, d?mesys, b?tis, sapnas, kalba, i?mintis, atmintis, m?stymas, objektyvi realyb?, subjektyvi realyb?, k?no mechanizmas ir kitas mums b?tinas vienareik?miam ?prasminimui ir fakt? d?stymui.

Kas yra aksioma? Tai savaime akivaizdus faktas, nereikalaujantis ?rodym?. Remiantis hipotez?s priartinimui aksiomai, formuojami visi duot? hipotezi? tikrumo ?rodymai.
Kas yra paklydimas? Tai hipotetin? prielaida nepatvirtinta realyb?s savaime akivaizd?iu faktu.
Kas yra klied?jimas? Tai neadekvatus pirmenyb?s suteikimas savo sp?liojimams, prie?taraujantiems objektyvios realyb?s faktams.
Kas yra steb?tojas? Tai subjektas, stebintis objektus. ?vardykime j? ?od?iu Az jezm (Аз езьм), taikant j? sau. Nat?ralu ir savaime akivaizdu, kad niekas negali nugin?yti fakto, kad bet koks Az jezm (Аз езьм) subjektas yra steb?tojas. Tai kas neturi gebos steb?ti, nerodo joki? gyvybingumo po?ymi?. Ir negali b?ti nagrin?jamas, kaip gyvas objektas. Duot? geb? steb?ti, kiekvienas ?mogus gali aptikti, kaip nat?rali? savo b?ties dal?.
Kas yra b?tis? Tai subjekto galimyb? steb?ti objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus. Kas negali steb?ti, tai n?ra b?tis. O yra neb?tis, tai yra nesugeb?jimas steb?ti – mirtis.
Kas yra koma? Koma – d?mesio nebuvimas.
Kas yra transas? Transas – tai nesuvokiamas jutimo organ? per?jimas ? projektoriaus re?im?.
Kas yra d?mesys? Tai ?mogaus valinga geba sufokusuoti savo s?mon? ? spindul?, ap?vie?iant? vien? vienintel? informacijos vienet?. Tai savaime akivaizdi aksioma, absoliutus d?sningumas, neturintis i?im?i? ir nereikalaujantis ?rodym?. D?ka savo savaiminio akivaizdumo ir absoliutaus matomo.
Kas yra d?mesio fokusavimas? Tai valingas s?mon?s sutelkimas, tam kad ap?viest? tik 1 informacijos vnt. Jutimo organ? naudojimas skenerio re?ime (kopijuotojo). Nukreipti ak? (око) objekto skenavimui ir atsiminimui.
Kas yra d?mesio fokusas? Tai d?mesio spindulio galas.
Kas yra momentali atmintis? Tai maksimali informacijos porcija, kuri? gali apr?pti d?mesio spindulys.
Kas yra ilgalaik? atmintis? Objektyvios realyb?s atspind?i? saugykla.
Kas yra informacijos vienetas? Tai minimali informacijos porcija, kuri? gali apr?pti d?mesio spindulys.
Kas yra ?siminimas? Tai objektyvios realyb?s atspind?i? fiksavimas subjektyvios realyb?s atmintyje. Vykdomas cikliniu d?mesio fokusavimu ties vienu informacijos vienetu ir to informacijos vieneto kodavimu ? ?od?.
Kas yra protas? Tai ?siminimo mechanizmas.
Kas yra atmintis? Tas pats protas. (?i?r?ti protas)
Kas yra kalba? Tai informacijos kodavimas ? garso kod? ir k?no kod?.
Kas yra miegas? Tai priverstinis atminties i?valymas esant informacijos perkrovai.
Kas yra subjektyvi realyb?? Tai objektai, kuriuos gali steb?ti tik subjektas Az jezm (Аз езьм). Subjektyvios realyb?s objektai ?mogaus saugomi atmintyje.
Kas yra objektyvi realyb?? Tai objektai, kuriuos gali steb?ti bet kuris subjektas Az jezm (Аз езьм). Objektyvios realyb?s objektai nepriklauso i?skirtinai subjekto atmin?iai, o gali b?ti stebimi bet kuriam norin?iam subjektui.
Kas yra valia? Tai subjekto geba sukurti, perkelti ir sunaikinti objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus.
Kas yra vaizduot?? Tai subjekto geba i?kreipti objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus.
Kas yra m?stymas? Tai geba analizuoti ir sintezuoti objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus.
Kas yra analiz? ir sintez?? Analiz? – tai objekto ? elementarius vienetus i?skaidymas. Sintez? – tai objekto i? elementari? vienet? surinkimas.
Kas yra elementarus vienetas? Tai daugiau neanalizuojamas vienetas.
Kas yra s?mon?? Tai gyvo steb?jimo t?km?, nukreipta nuo steb?tojo (subjekto) ? steb?jimo objekt?. ?i t?km? savo savyb?mis ir ypatumais pana?i ? ?vies?.
Kas yra vis? matanti akis (Око)? Tas pats, kas ir s?mon?. (?i?r?ti s?mon?)
Kas yra atmintis? Tai objektyvios realyb?s atspaud? saugykla, suvokiam? ?mogaus jutimo organais: rega, klausa, lietimu, uosle ir skoniu.
Kas yra informacijos porcija? Tai vienas ar keletas informacijos vienet?.
Kas yra informacijos vienetas? Tai informacijos kiekis u?koduotas vienu ?od?iu.
Kas yra ?odis? Tai sorington? rinkinys.
Kas yra soringtonas? Tai ringtonas, kuris pastuporintas stuporiniu garsu arba trel?, i? stuporini? gasrs?.
Kas yra stuporinis garsas? Tai garsas perdengiantis oro srov? ir pajungiantis balso rai??ius.
Kas yra ringtonas? Tai garsas pajungiantis balso rai?t?. J? 5 vnt. Ы, Э, А, О, У.
Kas yra k?nas? Tai automatinis mechanizmas, dalinai pavaldus subjekto valiai.
Kas yra metodika? Tai smulkus ?mogaus mechanizmo A? (k?no - atminties)darbo apra?ymas. Verta skirti nuo instrukcijos – ?mogaus k?no elgesio su mechanizmu smulkaus apra?ymo, kur? naudoja subjektas.
Kas yra ?mogus? Tai subjektas turintis A? (k?n? – atmint?).
Kas yra subjektas? Tai steb?tojas Az jezm (Аз езьм) – s?mon?s ?altinis.
Kas yra adekvatumas? Tai subjekto nor? ir galimybi? atitikimas. Neadekvatumas – nor? ir galimybi? neatitikimas.
Kas yra klausimas? Tai sp?jamas ir neapibr??tas teiginys.
Kas yra mechanizmas? Tai dalykas gebantis atlikti darb?.
Kas yra objektas? Tai stebimas dalykas.
Kas yra daiktas? Tai objektyvios realyb?s dalis.
Kas yra mintis? Tai subjektyvios realyb?s dalis.
Kas yra galvoti? Tai objektyvios ir subjektyvios realyb?s objekt? palyginimas.
Kas yra palyginti? Atlikti darb? ie?kant sutapim? ir skirtum? pagal pana?umo d?sn?.
Kas yra pana?umas? Pana?umas pagimdo pana?um?, pana?umas pana?us ? pana??, pana?umas pritraukia pana??.
Kas yra pana?umas? Tai pilnas savybi? sutapimas.
Kas yra savyb?? Tai daikto dalis.
Kas yra ypatumas? Tai galimyb? naudoti savyb? darbe.
Kas yra s?moningai? Tai yra s?mon?s ?viesoje.
Kas yra d?mesingai? Tai yra d?mesio fokuse.

Taigi, apibr??? konkre?iai bazines s?vokas, galime toliau t?sti smulkesn? vienetini? fakt? analiz?. Ir schemati?kai juos koduoti ? ?od?ius, su maksimaliu tikslumu ir vienareik?mi?kumu, ko rezultate gauname i?tekin? ir vaizd?i? kalbos d?sningum? schem?.
Kalba – yra vienintel?, kas skiria ?mog? nuo gyv?no. Be kalbos ?mogus negabus b?ti i?mintinga ir s?moninga b?tybe. ?vardinti objekt? arba objekto dal? ?od?iu – rei?kia padaryti atmintyje ?ym? apie j?. Kalba – tai darbas, kuris i? be?d?ion?s padar? i?minting? ir gebant? atlikti kitus darbus ?mog?. Be kalbos absoliu?iai ne?manoma atsiminti ir vadinasi be kalbos nesivysto protas. ?mogaus protas – tai yra jo atmintis. Kuo daugiau naudingos informacijos ?mogaus atmintis saugo, tuo labiau jis i?mintingas. Kuo ma?iau, tuo ma?iau i?mintingas ?mogus. Jeigu ? atmint? papuola kenksminga informacija, ?mogus suserga ir ??sta. Kalba – tai ?mon?jimo esm?, ?mogaus gyvenimo ir mirties esm?. I? ?mogaus kalbos, absoliu?iai vaizd?iai matoma ?mogaus atmintis. Ir net tai, kaip ?i atmintis buvo pa?iu ?mogumi suformuota. I? kalbos matosi ?mogaus protas, ai?kiai ir vaizd?iai matoma kiek klabantysis protingas. ?mogaus k?nas n?ra i?minties po?ymis. Aborigenai ir ?mon?s „maugliai“ tam tiesioginis ir vaizdus patvirtinimas. ?moni? vaikai, aukl?ti gyv?n?, i?mintingi tik tiek, kiek juos aukl?j? gyv?nai. J? kalba – tai gyv?n? kalba, j? atmintis analogi?ka gyv?n? atmin?iai. I? t? vaik?, kas ?sisavino ?mogaus kalb?, gavo galimyb? save suvokti i?mintingu ?mogumi. Ir sav?s suvokimas ?mogumi tiesiogiai proporcingas kalbos i?tekliui. Kuo didesni kalbos i?tekliai, tuo labiau i?mintingas ir labiau save suvokiantis ?mogus. Kuo ma?esn?s ?od?i? atsargos, tuo ma?iau s?moningas ?mogus. Tie, kas ne?sisavino ?mogaus kalbos, taip ir liko su ?v?ries s?mone. Tam, kad kalb?ti b?tina atlikti s?moning? darb?. Kalba – tai darbas (труд)!
Kalba – tai informacijos ?siminimo ir saugojimo atmintyje darbas. Kalba – tai ?mogaus m?stymo ir atminties pagrindas. Tai vienintelis dalykas, kuris skiria j? nuo gyv?no. Taip kaip ?mogus kalba ir matosi kiek jis yra ?mogumi. Kalbos ?sisavinimo ?g?dis – tai auk??iausias i? vis? ?g?d?i?, jis ?mogui prioritetinis, skiriantis ?mog? nuo be?d?ion?s. A? i?keliu kalb? ? jai tinkant? pjedestal? – tai sav?s suvokimo ?altin?. Tai pirminis sav?s ?sis?moninimo ?mogumi, o ne gyv?nu pamatas. Sav?s suvokimas in?inieriumi, o ne kiemsargiu, sav?s suvokimas kaip motina, o ne kale ir t. t. A? esu. . . tas – tas ir tas – tas, kalba su pasidid?iavimu subjektas. Jis did?iuojasi savo atmintimi – i?mintimi. Did?iuojasi tuo, kaip jis pats save apib?dina. O apib?dinti jis gali tik remiantis atmintimi. Atmintis gi vystosi remdamasi i?skirtinai kalbos ?od?iu. Su tuo, su kuo subjektas save tapatina ?od?iu, tuo jis save i?mintingai laiko. Tai auk??iausias i? be?d?ion?s ? ?mog? virsmo mechanizmas. Tai brangiausia, k? turi ?mogus, bet tas ?mogus, kuris nesupranta kalbos reik?mingumo ir vertingumo, visi?kai save nuvertina kaip ?mog?. N?ra kalbos – n?ra ?mogaus, silpna kalba – silpnas ?mogus, kreiva kalba – kreivas ?mogus. Kiek ?mogus i?mintingas, galima akimirksniu ?sitikinti pagal jo kalb?. Nekalbanti b?tyb? n?ra ?mogus ir n?ra i?mintinga b?tyb?. Netgi, nebyliai ir tai naudoja gestus, kad jais maksimaliai tiksliai ir ai?kiai susikalb?t?, tiek kiek tai i? viso ?manoma. Kalba – tai darbas, objektyvios realyb?s atspaud? kodavimas ? subjektyvios realyb?s atmint?. Ir ?i? atspaud? nuolatini? pakartojim? prisiminim?.
Kuo ?mogus darb?tesnis, tuo jis i?mintingesnis. B?ti i?mintingu – tai didelis darbas (труд). Kad atliktum prisiminimo darb? reikia atlikti eil? valing? pastang?. Atlikti darb? ir i?eikvoti energij?. Prisiminimo darbas labai imlus energijai, atsiminti informacij? ai?kiai ir tiksliai labai varginanti ir nepaprasta u?duotis. Tai bet kuriam savaime akivaizdus faktas. Ir be atminties ne?manomas joks kitoks gamybinis darbas. Tod?l atsiminimas – tai prioritetinis darbas, vis? darb? pamatas. Prisiminti – rei?kia ilg? laik? i?laikyti informacij?. Subjektas negali ilgai i?laikyti su savimi viso objekto. Tai ne?manoma realiai nuolat b?ti ?alia objekto. Tod?l ?mogui b?tina tai, k? jis gali nuolat ne?ioti su savimi. Tai, kas pad?t? jas prisiminti apie jam reikalingo objekto realyb?je egzistavim? ir keli? iki ?io realyb?s objekto. Tai pana?u ? tai, kaip kompiuteryje yra nuoroda ? fail?, kuris negali nuolat b?ti ant darbastalio. Nuoroda gali visada b?ti ant darbo stalo ir b?ti visada po ranka. Nuoroda – tai ne pats objektas, rodykl? ? objekt?. Tai informacijos vienetas – nurodantis ? informacijos apie objekt? didesn? subjektyv? dyd? arba ? real? objekt?. Jeigu mes su savimi negalime pasiimti ? kelion? savo namo, savo draug?, tai mes galime lengvai paimti su savimi kompiuter?. Kuriame bus namo ir draug? atspaudai, pasakojimai apie juos, j? balsai. Tokiu nat?raliu prigimtiniu kompiuteriu ir yra ?mogaus protas. Protas – tai nat?ralios atminties mechanizmas. Kompiuteris – tai dirbtin?s atminties mechanizmas. Kompiuteriai, kuriais mes naudojam?s dabartiniu laiku, tai dirbtinis intelektas – dirbtin? atmintis, ?mogaus sukurta pagal ?mogaus atminties atvaizd? ir pana?um?. Ir jeigu biblija tvirtina, kad ?mogus buvo sukurtas pagal dievo atvaizd? ir pana?um?, tai savo ruo?tu ?mogus suk?r? kompiuter? pagal savo proto atvaizd? ir pana?um?. Ir tai savaime akivaizdus ?iuolaikin?je visuomen?je faktas, kuri jau negali i?siverti be dirbtinio intelekto pagalbos. Mes stebime ?mogaus atminties vystym?si, taip kaip mes stebime dirbtinio intelekto vystym? ir tobulinim?. Protas ir kompiuteris, tai du pana??s pagal savo savybes ir ypatumus mechanizmai. Dirbantys vienu ir t? pa?i? d?sningum? ir principini? schem? pagrindu. Tariant ?od? protas, mes turime omeny kompiuter?. Tardami ?od? atmintis, mes turime omeny prot? – tai vienas ir tas pats. Gamta suk?r? ?mog?, ?mogus suk?r? ? save pana?i? – i?minting? ma?in?, bet deja nes?moning?! Vienintelis skirtumas tarp kompiuterio ir ?mogaus, tas, kad jam reikalingas operatorius, programuotojas. Operatorius – tai gyvas valingas subjektas, valdantis negyv? beval? objekt?. Lyginant ?mog? ir kompiuter?, gretinant j? savybes, mes vaizd?iai matome pagrindin? kompiuterio ir ?mogaus skirtum?, apdovanoto valia ir k?rybine potencija subjekto buvim?. ?mogaus k?nas valdomas jo protu, protas – atmintis vystomas s?moningomis pastangomis – atsiminimu. Atsiminimas – tai informacijos kodavimas ir sand?liavimas ? subjekto atmint? – prot?. K?nas – protas – vieningas mechanizmas, pana?us ? mechanin? ma?in?, kuri? valdo programa. O va subjektas – tai tas, kuris kuria ir sudaro program?, ir remiantis ja priver?ia negyv? mechanizm? atlikti veiksmus. Kuo ?ra?oma ? ?mogaus atmint? programa? Atsakymas savaime akivaizdus ?od?iu! Nes garsas yra universalus kodas visiems ?mon?s, kuri? k?nas ir kalbos aparatas sudaryti absoliu?iai taip pat. Tai yra matomas subjektas, gebantis ?OD?IU atgaivinti negyv?! Ai, vis d?l to nemelavo Biblija! Dievas suk?r? i? dulki? ir ?kv?p? dvasi?. Kas per dvasia, paklausite j?s, jeigu dievas tai subjektas, kuris para?? ma?inai program?? Tarpininku ry?yje tarp subjekto ir objekto esti elektra.
Nei vienas kompiuteris nepavaldus subjektui, jeigu nebus ?jungtas ? elektros tinkl?. Tokiu b?du, subjektas valdo objektus per elektr? ir tai savaime akivaizdus faktas. ?mogaus k?nas valdomas elektriniais impulsais. Kurie persiduoda per ?mogaus k?n? per laidus – nervus. Mes neveidmainiausim, jei perifrazuosim biblij?: ir suk?r? ?mogus kompiuter? pagal savo proto atvaizd? ir pana?um? ir suk?r? ma?in? pagal savo proto atvaizd? ir jo pana?um? i? ?em?s dulki?. Ir ?liejo ? juos elektr? ir jie atgijo. Ir tai absoliuti tiesa. Geba kurti, atgaivinti negyv? chemini? element? „dulkes“ elektra akivaizd?iai b?dinga ?mogui, priversti juos jud?ti ir atlikti darb? pagal u?duot? program?. ?mogus ima metal?, plastmas?, formuoja juos, sutvirtina ? vien? visum?, kuri paklusni ?mogaus valiai, vykdo u?programuot? darb?. Toks mechanizmas vadinamas robotu. Jis i?mintingas, bet n?ra gyvas subjektas. Tai yra neapdovanotas laisva valia. Jo elektrin? galia ?iauriai sukaustyta proto (atminties) programa. Protas koduojamas simboliais. ?mogaus protas pagrinde koduojamas garsais. Kompiuterio protas pagrinde koduojamas ra?tu. Robotas yra valdomas objektas, subjektas yra valdytojas. Tokiu b?du, subjektas yra objekto ponas. Tai yra, subjektas yra dievas, objekto at?vilgiu, kuris d?kingas visa savo b?timi subjektui. Objektas priverstas be gin?? sekti paskui subjekto vali?, pagal u?duot? program?. Ne?i?rint ? savo vir?enyb? elektrin?je galioje. Kuri yra viena i? gamtos element?, ir kaip ir kiti gamtos elementai absoliu?iai beval?. Elektra negali veikti pagal savo vali?, bet tik pagal subjekto vali?. Elektra yra pirminis elementas, palaikantis visus kitus gamtos elementus: ugn?, or?, vanden?, ?em?. Elektra, tekanti, gali i?judinti kitus gamtos elementus. Ir yra subjekto valios tarpininkas.
Kaip subjektas ?jungia ma?in? ai?ku, bet kaip subjekto valia ?jungia ?mogaus prot?? ?odis ?lieja elektr? ? ?mogaus prot? ir atgaivina j?, taip kaip ?mogus ?lieja elektr? per laidus kompiuteriui, ?jungdamas j? ? rozet?. Taip pat ir subjektas ?lieja elektr? ? nerv? l?steles, per gars? – ?od?. Elektra perne?a informacij? elektromagnetini? svyravim? forma. Garsas irgi yra svyravimas. Elektros srauto vibracija yra informacinis kodas. Morz?s ab?c?l? tam vaizdus pavyzdys. Rankos svyravimai ?jungia ir i?jungia elektr?. Kaitinimo lemput? mirksti tam tikru da?niu. Srov? ir srov?s nebuvimas i?rikiuotas subjekto valia ? d?sningum? esti informaciniu kodu. ?iuo paprastu pavyzd?iu vaizd?iai matoma, kaip subjektas, manipuliuodamas elektros srautu, perduoda informacij? vibracij? pagalba. Subjekto rankos judesiai koduojami ? ?viesos signalus. Visa tai vyksta neutraliai subalansuotos elektromagnetin?s terp?s daiktuose: laiduose, lemput?je, jungiklyje. Visi ?itie daiktai sudaryti i? atom?, kurie stati?kai vibruoja savo da?nyje stabilioje ir nuolatin?je atomo grandyje. Terp?, kurioje subjektas sukuria bang?, vienalyt?. Labiausiai vaizdus pavyzdys vanduo. Jeigu mes pir?tu paliesim inde nejudan?io vandens pavir?i?, mes pa?eisim jo vienar??? strukt?r?. Pusiausvyra bus pa?eista ir atsiras banga. Jeigu mes daugiau nejudinam pir?to, tai pusiausvyra nusistov?s, kuomet sistema pir?tas – vanduo ?gys pusiausvyr? naujoje pad?tyje. Banga palaipsniui g?sta. Tokiu b?du mes matome, kad yra nestabilios sistemos po?ymis. Kuomet sistema stabili joje n?ra bang?, vadinasi n?ra energijos tek?jimo. N?ra energijos tek?jimo, n?ra energijos darbui atlikti – pakeisti sistemos stabilum?. Sistema pir?tas – vanduo gana vaizd?iai tai demonstruoja. Vanduo pagal savo savybes labai pana?us ? elektr?. Vanduo tekantis ir elektra tekati, vanduo sukuria savo apimtimi molekules (lauk?). Ir elektra savyje esti laukas ?kraut? daleli?. Oras irgi pana?us ? vandens terp? ir geba ne?ti energij? bangomis. Banga ne?a energij? ir informacij?. Garso banga, pana?i ? vandens bang?, bet nematoma ?mogaus akiai. Terp?s (laukai) skiriasi tik savo tankiu, savo savyb?mis perne?ti energij? bangomis, jie pana??s. Banga turi form?: amplitud?, da?n? ir faz?. ?i? bangos savybi? d?ka, subjektas gali koduoti elektros srautus bangos forma. ?mogaus kalba – tai garso banga i??aukiama, subjekto valia jo garso aparatu. Kalbos apartas sukuria priverstines plau?i? oro t?rio vibracijas, priverstinai suspaud?iant kv?pavimo raumenis. Jie, savo ruo?tu, susitraukia elektros impulso veikiami, perduodamo i? smegen? per nervus. Smegenys savyje esti banginiu filtru. Smegenys tai irgi elektros prietaisas, dirbantis pagal rezonatoriaus princip?. Tai objektas, praleid?iantis vienas elektrin?s terp?s bangas be rezonanso ir rezonuojantis su kitomis. Jis pana?us ? imtuv?, gaudant? vienas bangas ir ignoruojant? kitas. Kompiuteryje smegen? funkcij? atlieka procesorius. Jis praleid?ia vienus impulsus ir ne praleid?ia kit?. Pana?ios savo savyb?mis bangos rezonuoja pana?iose terp?se ir elgiasi jose pana?iai. Vanduo, pavyzd?iui, perduoda gars?, oro terp? taip pat, metalas irgi perduoda gars?. Garso perne?imas terp?je – tai bang? darbas. Kalba – tai subjekto sukurta garsin? banga. Pagal bang? rezonanso terp?je princip?, dirba visi elektros prietaisai. Visi mes i?sid?st? did?iuliame elektros lauke – vakuumo terp?je (eteryje). Subjektas veikia eter?, s?mon?s srautu sujaudindamas jame norimos formos bangas. ?itos bangos vadinamos minties formomis arba paprastai mintimis. Tai savaime akivaizdus faktas. D?mesio pagalba j?s galite s?moningai ?sivaizduoti pagrindines bazines fig?ras. Viso j? penkios: ta?kas, linija, trikampis, apskritimas ir kvadratas. Ir nuspalvinti jas spektro spalvomis. J? irgi penkios: raudona, geltonai – oran?in?, ?alia, m?lynai – ?ydra, violetin?. ?i? nesud?ting? subjekto eterio paveikimo patirt?, stebime savaime akivaizd?iai be joki? i?lyg?. Jeigu subjektas sugeba nukreipti s?mon?s sraut? ir formuoti j? ? d?mesio spindul?. Jam gana lengvai pavyks nupie?ti d?mesio spinduliu eteryje ?itas fig?ras. Ir i?laikyti jas d?mesyje tiek laiko, kiek panor?s. Atitraukus d?mes? nuo ?sivaizduojamos fig?ros, ji i?tirpsta vakuume be p?dsako. Atitraukus visam laikui pir?t? nuo vandens, bangos, stiklin?je i?nyksta, vanduo nurimsta. Pana?iai, kaip kalbos garsin? bang? sugeria erdv?, be p?dsako. I?sisemiant, subjekto valia sukurtam, energetiniam impulsui, ji nutyla iki visi?kos tylos. Kad banga gal?t? stov?ti ilg? laik? be pakitim?, ji turi b?ti nuolat maitinama subjekto valios impulsais. Pavyzd?iui, mes galime i?gauti norim? gars? tiek laiko, kiek panor?sim. Bet vos tik m?s? d?mesys bus surinktas ties kitu objektu arba i?barstytas, erdv? sugers garsin? bang? ir ateis tyla. Tai yra eterio terp?, ugnis, oras, vanduo ir ?em? ?gys pusiausvyr? nejudan?ioje ramyb?s b?senoje. ?mogaus k?nas savyje esti auk??iau i?vardyt? element? terp?mis. J? irgi, atitinkamai elementams, penki: vakuumas, plazma, dujos, skystumas ir kietumas. Banga, einanti nuo subjekto, rezonuoja ?iuose terp?se pagal pana?umo princip?. Taip subjektas perduoda savo valingo impulso energij? nuo vienos terp?s kitai terpei. Nuo ma?iau tankios terp?s link labiau tankios terp?s pagal pana?um? – rezonans?. Rezonansas ?galina perduoti impuls?, sustiprinant arba susilpninant impulso energij?. Pavyzd?iui: vienas ?odis gali susprogdinti pasaul?. Jeigu prezidentas duos ?sakym? paleisti atomin? u?tais?, impulsas bus perduotas grandine elektriniais impulsais ir bomba bus susprogdinta. Taip vienas ?odis gali atne?ti mirt? milijonams ?moni?. Jis gali duoti komand? ir bus pastatyta elektrin?, maitinanti miest? energija. V?l Biblija buvo teisi, kad subjektas k?r? pasaul? ?od?iu. Juk, jeigu duotas ?sakymas ne tuo ?od?iu, jis nebus ?vykdytas. Jis pavirs tu??iu garsu ir erdv? j? papras?iausiai sugers. „Bausti negalima pasigail?ti“, tai vaizd?iai parodo. Vienas simbolis gali visk? nuspr?sti. ?odis – tai eterio atvaizdo banginis pana?umas. J?s negal?site ?sivaizduoti trikampio, rezonuojant su ?od?iu kvadratas, jeigu nei?kreipsite garsinio kodo. J?s girdite ?od? „ratas“, vargu ar j?s? prote i?kilo (rezonavo) karv?s atvaizdas. Jeigu a? pasakysiu „entrad“, tai joks atvaizdas nei?kils, i?skyrus tamsi? d?m? arba tu??i? viet?. Tai jums tu??ias garsas. Garsas, nerezonuojantis j?s? atminty - prote su atvaizdu. Galima kiek norit eksperimentuoti su pana?umo rei?kiniu – rezonansu. Garsu koduojami absoliu?iai visi objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektai. Jie skenuojami subjekto d?mesio akimi, per subjekto penkis jutimo organus: reg?, uosl?, lietim?, klaus?, skon?. Mes negalime u?koduoti tik to objekto, kurio subjektas nestebi. Bet tokio objekto neegzistuoja. Tik subjektas nestebimas, jis steb?tojas, o ne stebimas objektas. Mes galime steb?ti tik judan?i? bang?, steb?ti terp?, kurioje absoliu?iai n?ra bang? ne?manoma – tai ramyb?, tyla. Subjektas – impulso ?altinis, o ne jo pasekm? – banga terp?je. O jeigu tai ne banga terp?je, tai j? steb?ti per terp? absoliu?iai ne?manoma, nes tai yra u? terp?s rib?. Pana?iai, kaip kalinys ?sotyje nemato to, kas ridena ?sot? savo valingais impulsais. O tai, ko ne?manoma steb?ti, ne?manoma u?koduoti ? ?od?. S?dintis ?sotyje negali kreiptis ? t?, kas j? suka, kreiptis vardu. Tol kol neapibr??tas subjektas ne?vardins savo vardo. Tai yra kod?, i??aukiant? adekvat? rezonans? jo prote – atmint?. Kalba subjektas perduoda valios impuls? per penkias terpes ir tokiu b?du kalba. Nei vienas ?mogaus ?odis negali b?ti i?tartas be valingo impulso. Kalba nesi?neka pati savaime, kalba subjektas. Naudodamas kalbai k?no mechanizm?. Subjektas fokusuojasi – valia surenka s?mon? per d?mes? ? spindul?. ? spindul? siun?iama vibracija, kuri sukuria terp?je bangas. Pana?iai, kaip pir?tas sukuria bangas vandens t?ryje. ?odis yra form? kurianti banga, judanti per terpes nuo subjekto iki subjekto. Mes i? prad?i? girdim gars? prote ir tik paskui turime galimyb? j? i?tarti savo kalbos aparatu pagal pana?umo princip?. Garsas terp?je plinta sferi?kai – tai savaime akivaizdus faktas. O va d?mesys nukreiptas nuo subjekto tik ? vien? pus?. Tokiu b?du, vizualinis suvokimas labiau ribotas, audialinio at?vilgiu, ir savy esti k?gin?s formos spindulys. Ir tai savaime akivaizdus faktas. Mes galime lengvai gird?ti ?mogaus bals? i? bet kurio erdv?s ta?ko, bet matyti j? galime, tik savo vizualinio d?mesio fokuse. ??eng? ? basein? su vandeniu, mes galime matyti tik tas bangas, kurios suvienytos m?s? d?mesio spinduliu. ?vyksta subjekto s?mon?s – matymo akies ir jo bangin?s vibracijos spektro – ?od?io susikirtimas. Tokiu b?du subjektas formuoja objekt?. Mes matome apskritim? ir sakome apskritimas. Taip formuojasi atmintis – subjekto protas. Protas nestebimas kito subjekto akimis. Kad pajusti ir pamatyti akimis apskritim?, mes turime j? materializuoti. ?vilkti mint? vaizd? ? labiau tankesnius elementus, naudojant pana?um?. Tam naudojama labiau tankios terp?s, nei eteris. Mes galime j? perne?ti pagal pana?umo princip? ra?alu ant popieriaus arba kreida ant lentos, vizualiniam objektyviam aki? suvokimui. Arba i?tarti j? garsiai, audialiniam aus? suvokimui. Galima savaime akivaizd?iai steb?ti, kaip kalbant ir ra?ant nuo subjekto teka impulso energija. Ir pamatyti vaizd?iai esminius skirtumus. Tek?jimo schema ra?ant tokia: subjektas, proto mintis – vaizdas, ranka. Kalbant, schema tokia: subjektas, proto mintis – vaizdas, kalbos aparatas. Ir rezultatas skirsis. Vienu atveju rezultatas bus vizualinis vaizdas, antru - garso banga. Tokiu b?du, i?einanti i? vieno ?altinio energija atlieka skirting? darb?. Kalba – tai subjekto objektyvaus garso gamyba. O ra?tas – tai subjekto vizualinio vaizdo objekto gamyba. Ir tam ir tam sukurti naudojamas k?nas – taktilinis instrumentas, ta?iau skirtingos jo dalys. Analizuojant kalbos ir ra?to pana?umus ir skirtumus akivaizd?iai matosi, kad skirtumas tik minties – vaizdo materializacijos instrumentuose. Ir viename ir kitame atvejuose vyksta terpi? trejyb? – rezonansas: matau – gird?iu – jau?iu. Bet vienu atveju rezonansas su ranka, kitu su kalbos aparatu. Mes stebime fakt?, kad kalba ir ra?tas turi skirting? mechanizm? ir yra skirtingi ?g?d?iai. Mes negalime matyti akimis garsin?s bangos ir negalim gird?ti paveikslo ausimis. ?mogaus k?no objektyvaus suvokimo organai turi siaur? specializacij?. Kokie ?mogaus organai dalyvauja ra?te? Tai akis ir ranka. Kokie organai dalyvauja kalboje? Tai ausis ir kalbos aparatas. Kaip matome skirtumai kardinal?s. Jeigu s?ry?is „matau – gird?iu“ minties – form? lygyje nepertraukiamas, materialaus ?sik?nijimo lygyje jis kardinaliai skiriasi. Minties – vaizdo materializacijos mechanizmas ? gars? ir ? vaizd? skirtingas. Nei?barstysim savo d?mesio esan?i? paklydim? kalbos ir ra?to at?vilgiu trukum? kritikai, susitelksime ties faktais, vertais tyrin?jimo. Ir smulkiai i?tirsime kalbos ir ra?to mechanizm?. Smulkiai juos palyginsim ir i?ry?kinsim pagrindinius d?snius. J? pagrindu pritaikysim kalb? ir ra?t? prie vieningo pana?umo. Pa?alinsim visus egzistuojan?ius ?iuolaikin?s kalbos ir ra?to prie?taravimus, sukeltus paklydimais ir savaime akivaizd?i? fakt? ignoravimu.
Laukite t?sinio. . .

Meistras Neto kalba apie mik?iojim?.
(Subtitrai lietuvi? kalba)

Autorius Sne?ko R.A.

Postulatas apie neleistin? laisv? ?od?i? traktavim?

Aksiо?ma (sen. graik. ?????? – teiginys, principas) arba postulatas – teiginys (faktas), priimamas, kaip tiesa, be ?rodym?, ir taip pat kaip „pamatas“ ?rodymams pagr?sti.
Traktatas – Тракта?т (lot. Tractatus „ samprotavimas“, stebim? objekt? tikslus savybi? ir kokyb?s apra?ymas, traktavimas – melagingas subjektyvus suvokimas ir objektyvaus fakto i?d?stymas ?od?iais.

?iame darbe a? samprotausiu apie daugelio autori?, kurie pateikia savo darbus, kaip mokslinius veikalus, neleistin? laisv? ?od?i? traktavimo problem?. Fakti?kai jie neadekva?iai pakei?ia s?vokas ?od?i? ?aismu, kuris visi?kai nesavalaikis ir nesuderinamas. Traktuoja faktus laisvai ir neadekva?iai, j? savyb?ms ir kokybei. (Objektas – subjektu stebimas objektyvios arba subjektyvios realyb?s daiktas; savyb? – objekto sudedamoji dalis; kokyb? – subjektui naudinga savyb?).
?odis – tai bendrai vartojamas garsinis ringtoninis kodas, kuriuo koduojamas regimas subjektyvios ar objektyvios realyb?s objektas. Ra?tas – tai bendrai vartojamas simbolinis vizualinis – taktilinis kodas, kuriuo koduojamas ?odis (garsinis kodas).
Kalbos ir ra?to kodai turi b?ti visi?kai tiksl?s, remiantis pana?umo ?statymui, nuolatiniai ir nekintantys, grie?tai atitinkantys nuolatinei ir nekintan?iai objektyviai realybei. Pavyzd?iui: mes pa?ym?jome drambl?, ?od?iu (kodu) „dramblys“. Pri?m? tok? ?ym?jim?, mes neturime teis?s toliau jo keisti, nes jeigu kiekvienas ?mogus prad?s koduoti, tai k? stebi, savais garsiniais kodais, tai atsiras absoliutus nesupratimas – proto audial?s dalies (?od?i?) kod? nesusiderinimas. Kodas – tai realaus objekto simbolinis subjektyvus analogas (pana?umas). Nes kodas, subjekto k?ryba, tod?l jo sukurtas kodas jam vienam ir suprantamas. Kodas, naudojamas kitu subjektu, tos pa?ios realyb?s objektui, gali b?ti kitas. K? mes visur ir stebime. ?mon?s kalba skirtingomis kalbomis – skirtingais rington? rinkiniais. Visas pasaulio kalbas vienija vienoda rington? kodavimo strukt?ra, nes ?moni? kalbos aparatas i? prigimties vienodas, tod?l jis sugeba i?gauti kitoki?, nei ringtonin? garso form? (pvz. ?vilpimas), Visos pasaulio kalbos sudarytos i? 5 rington? – gars? Ы, Э, А, О, У. Tai melodinis kodas b?dingas net gyv?nams.
Pavyzd?iui: У-А (Riebiai i?skirtas kir?iuotinas ringtonas)... ?iuo melodiniu kodu u?kuoduoti трУ-бА; шУ-рА; кУ-рА; шкУ-рА; зУ-рА; зУ-лА и t. t.
Kodas, kuriuo pa?ym?tas garsas vadinamas raid?, tai irgi i?skirtinai subjektyvus pie?inys. Taip atsiranda skirtumai kodavimuose ir j? nepana?umas. Tas nepana?umas i??aukia nesupratim? – nesugeb?jim? sujungti skiting? subjekt? kodus. Subjekt? nesupratimas – kalbos ir ra?to kod? nesuderinamumas.
Pavyzd?iui: ЛЮБОВЬ – taip ra?oma kirilicos kodo ra?menimis, LOVE – taip ra?ome lotyni?ko kodo ra?menimis. ЛЬУ-БОФЬ – tokiais dviem soringtonais rusai ?garsina nat?rali? dvasios savyb?, ЛАФ – t? pa?i? savyb? anglai ?garsina vienu soringtonu.
Visas ?mogaus protas sudarytas i? subjektyvi? koduo?i? rinkini?, skirt? objektyvios realyb?s kodavimui ir dekodavimui. Protas yra objektyvios realyb?s subjektyvus kodas. I? sen? laik? yra ?inoma: „sutinka pagal r?b?, palydi pagal prot?“. Bet k? tai rei?kia? K? senoliai vertino kaip prot?, pagal kur? palydi? Atsakymas akivaizdus – proto kod?, ?od?.Tokiu b?du ?odis – yra matoma proto dalis, t. y. u?koduotos atminties informacija. Prot?viai taip pat sak?: „Kas blaiviam prote, tas girtam ant lie?uvio“. ?is prot?vi? pasteb?jimas yra teisingas ir jis patirtinai liudija, kad ?od?io s?moningos kontrol?s praradimo b?senoje, matoma t? proto dalis (atminties kod?), kuri? ?mogus bando pasl?pti nuo aplinkini?. ?ita proto dalis yra paslaptis, nes ?mogus turi ka?kok? motyv? sl?pti savo proto (atminties) dal? nuo aplinkini?. Tok? ?mog? vadino „tamsiu ?mogumi“, t. y. u?daras ?mogus, turintis savo prote „antr? dugn?“. Kuris alkoholiui veikiant da?nai atsiverdavo, nes ?mogaus valia, jo s?moninga atminties kontrol? silpn?jo. Atminties dalis, kurios ?mogus g?dijasi ir kuri? nuolat bando dangstyti nuo likusi? ?moni?, taip pat yra u?koduota ?od?iuose ir simboliuose. Kartais suprantam? tik pa?iam ?mogui, o kartasi nesuprantam? net jam pa?iam. Kaip tai ?manoma? Labai paprastai, juk su motinos kiau?ial?ste ir t?vo spermatozoidu perduodama informacija, kuri koduojama j? pa?i? ir prot?vi?. Nat?ralu, kad kur, kaip ir kokiomis aplinkyb?mis senoliais, atminties pavidalu buvo koduojama informacija, i? senoli? paveld?j?s k?n?, ?inoti negali. Valgant informacija atiteka kartu su maistu ir vandeniu, ir ?ios informacijos ?mogaus s?mon? negali pilnai ?sis?moninti. Nes ?mogus turi tik vien? d?mes?, o informacin? materijos t?km? labai didel?. Nat?raliai ne visa informacija fiksuojama d?mesiu ir i??ifruojama – suvokiama kaip mintys ir su tomis mintimis susij? ?od?iai ? vien? s?ry?? – kod?.
Bendravimui ?mon?s turi tur?ti vienodus kodus, kitaip atsiras visi?kas nesupratimas. Jeigu ?mogaus prote kodai- ?od?iai neatitinka objektyvios realyb?s, tai tokie kodai vadinami neadekva?iais, melagingais.
?izofrenija (sen. graik. ????? — „skaldau“ + ???? — „protas, suvokimas (geba svarstyti ?od?iais)“). ? dvi dalis perskeltas protas, ? dvi dalis perskelta kalba. ?mogus suskaldytas ? tai, k? ?sis?monina ir ? tai, ko ne?sis?monina. Kuomet ?mogus suskaldytas ? adekva?i? ir neadekva?i? dalis jis ?izo. T. y. ?mogus neadekvatus objektyviai realybei, jeigu ?mogus meluoja – jis neadekvatus objektyviai realybei, jis ?izo – suskaldytas, atskirtas nuo proto realyb?s. Melo ?od?iai, neadekvat?s objektyviai realybei – tai ?izokodai. Tik pa?alinus i? savo kalbos ir proto ?izokod? (mel?) ?mogus vientisas, t. y. adekvatus.
Tokiu b?du ?mogus, kuris vartoja neadekva?ius ?od?iu – kodus, yra neadekvatus ?mogus ir prote – ?izo. Juk ?odis ir protas – vieningas nepertraukiamas s?ry?is atminties atvaizdo ir j? pa?ymin?io ?od?io. Melas ir fantazija netoleruotini moksliniuose darbuose, kurie turi apra?yti i?skirtinai stebimus realyb?je faktus, rei?kinius ir d?sningumus. Jeigu moksliniame darbe sutinkami neapibr??tumai, netikslumai, fantazija, sp?lion?s, tai jau fantastika, dirbtinumas, tolimas nuo objektyvios ?od?io realyb?s. Ir vadinasi neadekvat?s jai ?izokodai.
?tai kodai ?od?iai, kuriems esant ?mogaus kalboje, matomos informacin?s duob?s ir melagini sp?liojimai (fantazija). Tokie ?od?iai neturi b?ti vartojami moksliniuose darbuose. Jeigu jie yra „moksliniame“ darbe, tai mokslinis darbas priskiriamas fantazijai, yra dirbtinis (kliedintis, ?izo), nes jame objektyviai vartojami neapibr??tumo ir fantazijos kodai.
Pagrindiniai melagingo apibr??tumo ?izokodai: turb?t, galb?t, grei?iausiai, gali b?ti, atrodyt?, man atrodo, man rodos, a? manau, galimai, jeigu, jeigu b?t? ir . kt.
Visi?ko neapibr??tumo klausimai: kas? kaip? koks? kiek? i? kur? kur? kam? d?l ko? kod?l? ir kt. ?itie klausimai rodo, jog darb? ra?iusio ?mogaus protas visi?kai neu?programuotas objektyvia informacija – jo tu?tum?, u?koduotos informacijos subjekto atmintyje (prote) nebuvim?. Darbas gali b?ti prima?intas i?sigalvojimu, kai jame vartojami ?od?iai ne pagal visuotinai priskirt? prasm?, taip pat jo paties sugalvoti ?od?iai, jeigu jis ai?kiai nepagrind?ia ?odin?s koduot?s objektyvumo. Kuri atsirado d?l rei?kinio naujumo, tyrin?jant ank??iau visuomenei ne?inom? objektyvioje realyb?je fakt?, kuris iki jo, kitais tyrin?tojais buvo ne?vardintas.

LAU?YTA KALBA – LAU?YTAS GYVENIMAS

?iuo metu yra visas tinklas specialist? - psicholog?, kuri? tikslas ir u?davinys, i?mokyti ?mones saviapgaul?s (?izo = neadekvatumo). Apnuodyti ?mogaus s?mon? melu. Priversti ?mones neadekva?iai suvokti save ir aplinkin? pasaul?. Anks?iau tuo u?siimdavo religiniai institutai. Dabar pajungtas ir socialinis profesionalaus melo institutas – psichologijos. Bet kuo ji u?siima, ar ji padeda ?mon?ms, ar atima paskutinius sveikos nuovokos liku?ius? I?siai?kinkime realiai, kokie yra faktai. Ir mik?iojimas, ir mik?iojantys – viena toki? ?moni? klas?, kuri ypatingai aktyviai psichologi?kai apdorojama.
Psichologai guod?ia, ver?ia ?i?r?ti ? realiai egzistuojan?i? problem?, kuri? reikia realiai spr?sti, i? „o juk ne viskas taip baisu“ ta?ko. Tai tik pablogina ir nutolina jos sprendim?. Ver?ia stupor? stipr?ti, o gyvenimas mik?iojant t?siasi daugel? met?, ?lugdydamas gyvenim? visi?kai.
Ir kas tos mik?iojan?i? realios problemos, kurias jiems reikia i?spr?sti. Nusisuk nuo j? ar nenusisuk, paversdamas save kvailu stru?iu, kuris ?ki?a galv? ? „absurdi?k? paguod? sm?l?“. Vis vien nei?vengiamai atsidursi gyvenime su realybe. Ir patirsi skausm? ir baim?. ?vardykime juos ?ia ir gr??kime ? realyb?. Nes tik taip galima rasti savyje j?g?, tam kad prad?ti realiai keistis harmoningos ir tobulos kalbos link. Jau ?iandien atsikratyti ro?ini? psichologini? akini? ir ?engti pirmuosius ?ingsnius link konkretaus realaus virsmo ? normal?, pilnavert? kalbant?j?, vadinasi gyvenant? ?mog?. Tuo labiau, tam u?tenka praeiti 3 dien? apmokymo kurs? „ Sne?ko R. A. Savaranki?kas kalbos pastatymo nuo nulio metodas“.
Taigi, ?tai kuo melagingai „ guod?ia“ psichologai, pasmerkdami ?mog? vis? gyvenim? tur?ti baimes, neurozes, depresijas ir. . . gal? gale reali? ?izo (neadekvatum? normai). Mik?iojimo i?provokuot?. Kuo gi pavojingas realyb?s neigimas. ?tai prie?astys, kurias priimdami, taip kaip yra, j?s priimate teising? sprendim? toliau nesisl?pti nuo realios mik?iojimo problemos, o i?spr?sti j? kart? ir visam laikui. I?mok?s savaranki?kai kalb?ti, panaudojus Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Prie?ingu atveju likusias dienas jums lemta gyventi nepilnaver?iais ?mon?mis ir ne tik jums, bet j?s? vaikams ir vaik? vaikams:

1. Mik?iojimas – tai nepagydoma liga, ir jums reikia tai nuolankiai priimti ir i?mokti prisitaikyti. ?tai k? jums ?teigia psichologai, o j?s priimate i? j? savanori?k? kvail? totalaus nepilnaverti?kumo nuosprend?.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

2. Mik?iojimas atsiranda nuo jaudinimosi ir streso. J?s? mik?iojime kalti ?mon?s, situacijos ir kt. i??aukiantys jumyse stres?, o ne j?s patys. Trumpai sakant, jus tikina, kad j?s? nemok?jime kalb?ti kalti visi, tik ne j?s pats. Ver?ia jus patik?ti, kad j?s sergate ir net nepagydomai. Ver?ia jus i? ?moni? atvirai reikalauti atlaidumo ir gailes?io jums, kaip invalidui. Tokiu b?du, savanori?kai priimti atlaid?iai – gailesting? aplinkini? po?i?r?.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

3. J?s nervinis – psichinis ligonis. Ir visas j?s? gyvenimas turi b?ti pavaldus ?itai taisyklei. . ?tai k? jus ver?ia savanori?kai priimti! Jums ?teigia, kad j?s privalote prisitaikyti prie mik?iojimo, susitaikyti ir mokytis priprasti nuolat b?ti su juo. Priimti, kaip ?statym?, kad j?s nepilnaver?iai ir antrar??iai visiems normaliems ?mon?ms. J?s net netinkami tarnauti kariuomen?je. . . t. y. realiai nenormal?s. Bet jus ver?ia d?iaugtis j?s? nepilnaverti?kumu, i?gauti i? jos „naudos“. Bet gaudami t? menkavert? naud?, j?s visam laikui netenkate pilnaver?io gyvenimo.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

4. Mik?iojimas yra paveldimas, tvirtina psichologai, tokiu b?du galutinai ?tvirtina mik?iojan?io nepilnaver?io mutanto status?.

. . . t?siasi j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

5. Nemok?jimas bendraut, daro pajuokos objektu, bet k?, ir netik mik?iojant?. Mik?iojantys ne tik nemoka bendrauti, jie realiai neapmokyti kalb?ti teisingai. Tai ?mon?ms sukelia nemalon? sumi?im?, pana?? ? klausym?si muzikanto nemok?os. Tai akivaizdu, bendraujant su bet kokiu mik?iojan?iuoju, ir nereikia ?io fakto nutyl?ti. Jis akivaizdus bet kuriam susid?rusiam su mik?iojan?iuoju, visi jam bando pad?t kalb?ti. „Pereiti“ sud?ting? ?od?, u?baigiant paskui mik?iojant?, tarsi sen? perverst? per gatv?. Psichologai bando paguosti mik?iojan?iuosius, ?teigti jiems id?j?, kad viskas gerai, kad jie tokie patys kaip ir visi. Kartais tai pavyksta ir mik?iojantysis nustoja adekva?iai matyti pasaul? ir save jame. Pradeda realiai elgtis neadekva?iai, sl?pdamiesi nuo realyb?s po psicholog? paguoda, kaip stru?iai slepia galv? ? sm?l?.


. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

6. Vaikai klausydamiesi savo artim?j? da?nai pradeda nes?moningai pam?gd?ioti toki? groteski?k? kalb?. Kuo pasmerkia save stuporui ir palaipsniui, padedant logopedams, nusirita iki pilnaver?io mik?iojimo. Logopedai pradeda „mokyti kalbos“ akcentuojant kalb? ? priebalses, pajungia „pagalbon“ kalbai nereikalingus k?no organus, kuo sustiprina ir ?tvirtina stupor?. Tod?l vaikai, esantys mik?iojan?i? aplinkoje, yra pavojuje –perimti mik?iojan?io kalb? ir ?tvirtinti stupor? pas logopedus.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

7. J?s negalite pilnaver?iai bendrauti, TAI FAKTAS! Vadinasi ir sociume elgtis pilnaver?iai ir adekva?iai, o tai rei?kia, kad j?s visada antra r??is. Vietoj j?s?, visada, ver?iau pasirinks normal? ?mog?. O jeigu i?rinks jus, tai i? gailes?io ar kitko suri?tu b?tent su j?s? nepilnaverte b?sena. Nors ir kalb?s, kad tai „neturi reik?m?s“. Jus ver?ia tuo patik?ti, bet tai melas. Kiekvienas j?s? blokuotas ?odis, kaip sudau?ytas kiau?inis – jau nepataisysi. Ir su kiekvienu tokiu ?od?iu, j?s? gyvenimas sud??ta taip pat.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

8. J?s nuolatos patiriate padidinto streso, neuroz?s jausm?, nes nestabilumas kalboje veda prie j?s? min?i? ir veiksm? nestabilumo. Nepilnaver?io informacijos ? smegenis perdavimo. Nuolat kyla noras izoliuoti save nuo visuomen?s. Neuroz? palaipsniui perauga ? realias chronin?s depresijos formas ir esant ilgalaikiam mik?iojimo gydymui preparatais arba elektra, net ? ?izofrenij?.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!


9. Jus nuolatos gydo visi kas tik netingi, nors patys ne?ino nuo ko. I? j?s? daro eksperimentinius triu?ius, u? j?s? pa?i? pinigus. Ver?ia vartoti antidepresantus, kaip psichi?kai nesveikus, kitoki? chemij?, tai ardo j?s? organus ir paveikia smegenis. Negr??tamai nuodija ir luo?ina neuronus. Da?nai „gydo“ elektra, po to smegenys i? viso nustoja pilnaver?iai funkcionuoti. Bet jus tikina, kad j?s patys kalti d?l pablog?jusios savijautos. O ne tie kas gyd?; be to patys neslepia, kad ne?ino konkre?iai nuo ko. Su jumis atlieka eksperimentus visi gydytojai, kurie tik netingi, gal kas ir pavyks, ta?iau gydymo rezultatas ai?kus – stuporas.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

10. Jus nuolat mulkina mik?iojim? gydantys ?arlatanai (burtininkai, hipnotizuotojai, ekstrasensai, bobut?s ir kt.), kuris, j? pa?i? ?od?iais nei?gydomas, nes realyb?je i? tikro niekaip ne?manoma i?gydyti ?gyt? kalbos ?g?d?. Jus ver?ia tik?ti stebuklu, tarsi jis ?manomas. Jums ?teigia ir ver?ia tik?ti, kad vis gi mik?iojimo gydymo priemon? bus i?rasta, kad jums pad?s paslaptingos j?gos ir kitokia ?sivaizduota – neadekvati velniava. Ir jie turi priemon?, ji daug kam pad?jo, neva. Bet jums stebuklingai pasveikusius neparodo, ver?ia tik?ti ?od?iais. Jie supranta, kad jums n?ra kur d?tis. Ir si?lo jums i?bandyti vien? u? kit? kvailesn? ir pavojingesn? gydym?. Paver?ia jus tiriamaisiais triu?iais, ir j?s? savijautai pablog?jus, jus v?l tikina, kad esate kalti patys. Nors kaip gali b?ti kaltas ligonis gydytojo veiksmuose, jeigu jis tik vartojo vaistus, vykd? daktar? nurodymus ir daugiau nieko? Ir j?s paklusniai ir su d?kingumu priimate sau kalt?!!! Ir pagaliau jus palieka tokioje „bevilti?koje“ b?senoje, konstatuoja j?s? nepagydomum? ir am?in? j?s? gen? nepilnaverti?kum?. J?s? tiesiog atsisako, kaip panaudot? laboratorini? gyv?n?.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

11. Su kiekvienu nes?kmingu gydimu, o jis ir negal?jo b?ti s?kmingas, ta?iau j?s to ne?inote, manydami, kad realiai sergate, j?s krentate ? depresij? ir apatij?, neuroz? ir bevilti?kum?. ?tvirtinate savyje mint?, kad j?s realiai nepilnavertis i?sigim?lis. Da?nai po toki? gydym? i?kyla mintys apie suicid?, nutraukti savo real? gyvenim?. Tod?l, kad su kiekvienu gydymu atimama paskutin? viltis ir tirpsta, tirpsta, tirpsta. . . ir ?tai j?s pri?m?te galutinai, kad j?s nenormalus. Tai jus gniu?do, kaip pilnavert? asmenyb? ir ver?ia priimti tai, kad ir j?s? vaikai irgi d?sningai bus tokie.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

12. J?s einate pas logopedus pagalbos, bet nesuprantate kas u? j? slypi. Logopedai kartu su gydytojais, jie remiasi tuo, kad j?s nepagydomai sergate mik?iojimu. Jie ne?ino, kad j?s normalus ?mogus, tik tap?s netinkam? treniruo?i? auka.Jus nuo ankstyvos nes?moningos vaikyst?s prad?jo neadekva?iai treniruoti kalbos ?g?d?io. Kas ir i?provokavo stupor? atsiradim? kalbos aparate. Ankstyvas skaitymas ir ra?ymas, greitasis skaitymas, t?v? arba mokytoj? greitakalb? be dali? atskyrimo, blokuojanti kalba – ?tai pagrindiniai vaiko kalbos ?g?d?io vystymosi pavojai. Laikydami jus ligoniu, logopedai ver?ia jus per j?g? ?veikti, pagal nutyl?jim?, ne?veikiam? jokia j?ga stupor?. ?kvepia ir ?tvirtina j?s? neadekva?ius ?pro?ius. Akcentuotai tarti priebalsinius garsus ir skiemenis arba i?viso kalb?ti be pauzi?. ?teigia ?izo – id?j?, kad ra?tas grie?tai atitinka kalbos garsus. Taip dar labiau treniruojamas stuporas ir ?protis beprasmiai su juo kovoti. T. y. kiekviena tokia treniruot? ?tvirtina neadekvat? – blokuojant? kalbos ?prot?. Ir atitolina nuo nat?raliai – prigimtinio ?g?d?io, kuri turi visi normal?s ?mon?s. Ver?ia kalbai pad?ti kv?pavimu, mu?ant pir?tais ritm? ir kitomis k?no dalimis, klausytis savo i?orin? kalb?. . . Taip tik sustiprina stupor?, nuveda j?s? d?mes? nuo nat?ralios kalbos, padarydami j? nekontroliuojam? ir chaoti?k?. Ver?ia jus patik?ti, kad kalba pati savaime privalo kalb?tis, o ne j?s patys ?nekate savo kalba. Apver?ia j?s? galvoje visk? „auk?tyn kojom“. Ir j?s pradedate matyti pasaul? i?kreiptai – ?izofreni?kai (neadekva?iai). Kas dar labiau vysto neuroz? ir bevilti?kum?. Moko pakeisti ?od?ius, taip padarydami juos visi?kai nei?tariamus, b?gti nuo j?. Vietoj to, kad i?mokti juos taisyklingai tarti. Toks neadekvatus ?izo – m?stymas ir blokuotas treniruot?mis k?nas veda prie visi?ko i?siderinimo, i??aukia chroni?kos neuroz?s vystym?si. O v?liau ir tikr? chroni?k? ?izo – kompleks? (visi?k? neadekvatum?).

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

13. Patikrinkite ar yra jumyse ?izo ( nuosavo suvokimo i?kreipimas ?izo – ?tik?jimu iki visi?ko neadekvatumo). ?tai ? k? tiki mik?iojantys, ?tai j? ?izo- religija, kuri? palaiko gydytojai ir logopedai, teisindami savo mik?iojan?i?j? gydymo nes?kmes: j?s ?sitikin?, kad kalba ?gimta ?mogaus savyb?, jis gimsta su ja. Kad ji nuo gimimo serga ir j?s nuo gimimo ne toks kaip visi, o geneti?kai – pagadintas i?sigim?lis – mik?iojantysis.
Vietoj realios situacijos, kad niekas negimsta su kalba ir vadinasi su jos stuporu! K?dikiai j? kopijuoja i? aplinkini?, palaipsniui metai i? met? pl?sdami savo ?od?i? atsargas. S?lygojant nepalankiai kalbiniai situacijai, da?nai kopijuoja su stuporais,. T. y. kalba – tai ?gyjamas ?g?dis, o ne ?gimta genetin? savyb?.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

14. Jus tikite, kad bus i?rastas vaistas nuo mik?iojimo, kad jums pad?s geri daktarai ir ateities mokslas. Vietoj realios situacijos: ?g?dis negali b?ti i?gydytas jokiu gydytoju ir jokiu vaistu. Nei praeityje, nei dabar, nei kada nors ateityje. Tik savaranki?kai i?vystytas s?moningomis pastangomis ir tik ?ia ir dabar. Arba niekada. Mik?iojantys jau nebegali atskirti ?g?d? nuo ligos, j? suvokiamas pasaulis apsivert? auk?tyn kojomis, taip jie ir keliasi gyvenime, kuomet reikia kalb?ti.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

15. J?s tikite, kad vis? normali? ?moni? kalba ?nekasi vienodai normaliai. Vietoj realios pad?ties: ?mon?s ?neka kalba kaip patys ?prato ir kiekvienas savo maniera (savo grei?iu, savo intonacija, savo pauz?mis, savo porcijomis, savo ?od?i? junginiais, savo kalba).

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

16. J?s tikite, kad ?mon?s niekada nesuklumpa kalboje. Vietoj realios pad?ties: bet kuris ?mogus, bet kuriame ?gytame ?g?dyje (ne tik kalbos ?g?dyje) da?nai klysta – blokuoja (u?sikerta). Tai vyksta per neatidum? –d?mesio i?bla?kym? atliekant du ir daugiau darb?, kuomet skuba arba meluoja (sako ne tai k? galvoja). Papras?iausiai atid?iai ?si?i?r?kite ir ?siklausykite ? aplinkinius, j?s tai pamatysite ir i?girsite.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

17. J?s tikite, kad nepagydomai sergate, d?l nepavykusi? gydym?. Kuo daugiau nepavykusi? bandym? pagyti mik?iojim?, tuo stipresnis tik?jimas, kad jis nepagydomas. Taigi, jums daktarai pasak?:- „j?s turite sunk? atvej?, j?s turb?t nepagydomas“. Vietoj realios pad?ties: kvaila gydyti ?g?d? ir i? pat prad?i? ?izofreni?ka (beproti?ka = neadekvatu). Bet niekas negydo nuo u?sienio kalbos ne?inojimo ir nemok?jimo teisingai tarti ?od?ius, bet visi gydo nuo nemok?jimo teisingai tarti gimtosios kalbos ?od?ius – ?tai kur gydymo – logopedin? ?izofrenija. T. y. i? pat prad?i? gydyti mik?iojim? – kvaila ir beprasmi?ka. Ir nesvarbu kaip ir kuo. Reikia mokytis teisingai kalb?ti.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

18. J?s tikite, kad kalba ir ra?tas tai vienas ir tas pats, bet nesuprantate, kad raid?s – tai simboliai kuriuos ra?o rankos, o kalba – tai garsai kuriuos jus sukuriate savo kalbos aparatu. Tai visi?kai skirtingi ?g?d?iai. J?s tikite, kad yra jums sunk?s ?od?iai, kuri? j?s negalite i?tarti vienu ?kv?pimu. Bet normal?s ?mon?s, tai daro lengvai ir paprastai. ?it? gars? j?s nei?tariate, ir jums niekaip nepasiseks j? i?tarti, tod?l geriau j? nevartoti, o pakeisti labiau lengvais. Vietoj realios pad?ties: ?mon?s apskritai nekalba ?od?iais, nes tai nerealu. Papras?iausiai pabandykite be kv?pavimo sustabdymo i?tarti bent du A. J?s akimirksniu visk? suprasite. Papra?ykite aplinkini?, gal kam pavyks? Ne. Taigi, normal?s netaria ?od?i? vienu kv?pavimu ir i?karto. O dalimis – ringtonais.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

19. J?s tikite, kad ra?oma taip kaip girdima ir taip reikia kalb?ti. Taip jums ?teig? mokyklos ir logopedai. Vietoj realios pad?ties: mes ra?ome vis? ?od? i? karto, o ?od?ius tariame dalimis – ringtonais. Bet skirtumas akivaizdus! Nes realyb?je net du vienodus garsus negali i?tarti be kv?pavimo pauz?s, nei vienas ?mogus (mik?iojantis jis ar ne, nesvarbu). K? jau kalb?ti apie ?od?ius. Ir ringtonai, tai ne ra?mens skiemenys, o tariamo ?od?io. Mes ra?ome kitaip nei tariame. Mik?iotojai skiriasi nuo kit? tuo, kad bando padaryti ne?manom? – kalb?ti be pauzi? ir ?od?iais.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!
20. J?s tikite, kad ?mon?s kalba greitai be pauzi? ir kuo grei?iau, tuo j? kalba geresn?. Taip jus mokino mokykloje ir treniravo ?od?i? ir skaitymo greit?. Vietoj realios pad?ties: kuo ma?esn? perduodamos informacijos porcija, tuo lengviau ?mogus j? ?sisavins atmintin. Pasakykite ?mogui be sustojimo 15 ?od?i? i? eil?s ir priverskite j? juos tiksliai atkartoti. J?s pamatysite, kad jis negali. O jeigu ir pakartos, tai dal? ?od?i? netinkamai pakeis savais, i?kreips prasm?. Tai kam kalb?ti be pauzi?, jeigu ?mogus negali j?s? suprasti, ?sisavinti tai kas yra sakoma? Argi tai ne beprotyst?! Pasteb?kite, kaip ?mon?s u?sira?o adresus ir telefonus, niekada vienu kartu, o porcijomis no 1-4 skaitmenis ar simbolius. ?tai kas realu. Niekas i? karto neprisimins j?s? mobil?, form? Internete ar j?s? adres?. Jeigu j?s jam pasakysite, vien be pauzi?, visk? vienu kartu. . . jis nei?vengiamai atsidurs stupore. ?tai realyb?.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

21. J?s tikite, kad jums trukdo kalb?ti mobilieji telefonai, nepa?ystami ?mon?s, nepa?ystamos situacijos, oras, met? laikai, baim?s, stresai, nestabilumas gyvenime. . . ir dar daug kas. . . visa tai sukelia jumyse stupor? ir sustiprina mik?iojim?. Vietoj realios pad?ties: j?s papras?iausiai nemokate i?tarti t? ar an? ?od?i?, kaip visi – ringtonais. Ir bla?kot?s tarp kalbos ir dalyk? neturin?i? visi?kai jokio ry?io su ja, kas ir sukelia stupor?. Bet ne daiktai jus bla?ko, tai j?s bla?kot?s. Nes ne?inote k? reikia daryti ir kaip tinkamai ir lengvai tarti ?od?ius. Normal?s ?mon?s kalbos metu papras?iausiai nekreipia d?mesio ? pa?alinius dalykus ir ?mones.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

22. J?s tikite, kad kalb?ti reikia ?i?rint ? ?mog? ir ? jo akis, taip jus mokino logopedai. Ir kuo daugiau j?s taip darote, tuo da?niau atsiranda stuporas. Vietoj realios pad?ties: kalb?dami ?mon?s nenukreipia d?mesio ? kitus ?mones, nuo savo kalbos ir savo min?i?. O perjungia d?mes? nuosekliai, kad jo nesudvejinti stuporui. Nejaugi nematote, kad j?s? mokytojai kalbos metu ne?i?ri ? jus, j?s? daug ir lenta kurioje ra?oma. ?i?ri ? lent? ir ? tai apie k? kalbama, kitaip nepasakysi nepamet?s minties eigos = stuporas!

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!


23. J?s tikite, kad galite vienalaiki?kai daryti kelet? darb?, kaip Julijus Cezaris, tuo pa?iu metu kalb?ti ir ?i?r?ti ? ?mog?. . . dar, ir galvoti apie daugel? dalyk?. Vietoj realios pad?ties: du zuikius vysies, nei vieno nepagausi – atsidursi stupore. Ir normal?s ?ino tai, o mik?iojantys gi, visi Cezariai = neadekva?iai tikintys psichologo ?od?iams, neadekva?iai ?tvirtinantiems tikin?i?j? galvose mit?, kad Julijus Cezaris gal?jo daryti kelet? s?moning? darb? vienu metu, kurie patys ne?ino, kad tai visi?kai ne?manoma.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami ties? „mano gyvenimas ir likimas yra mano rankose“. Tod?l, kad j?s? kalbos niekas ir niekad negali i?gydyti! J?s nesergate ir sugebate mokytis, ir tod?l j?s galite jos i?mokti tik per 3 dienas pagal Sne?ko R. A. savaranki?kos kalbos pastatymo nuo nulio metod?. Ir tai realu, nes tai ne gydymas!

24. J?s tikite, kad mik?iojimas sustipr?ja, kuomet j?s jaudinat?s. Ir psichologai vis jus guod?ia: nesijaudinkite; ver?ia gerti antidepresantus, bet tai nepadeda. Vietoj realios pad?ties: j?s nemokate lengvai ir tinkamai kalb?ti, tod?l ir visada jaudinat?s ir bijote ?ito, nes nemokate – kalbos ir visko kas su ja suri?ta. Visa tai sukelia jumyse stres? ir panik?. T. y. ne stresas sukelia mik?iojim? (nemok?jim? kalb?ti), o mik?iojimas (nemok?jimas kalb?ti) sukelia stres?. Realyb?je, jeigu jums nereikia kalb?ti, j?s niekada nepatiriate streso ir gerkl? niekada netr?k?ioja. Bet viena mintis : man reikia kalb?ti – i? karto po jos ir ateina stresas ir panika, ?tampa gerkl?je. Pasteb?kite, b?tent ?i mintis sukelia jumyse stres? ir ?tamp?, net neprad?jus kalb?ti garsiai. Bet kuris ?kris ? stupor? ir po to ? stres? (?tamp?), jeigu prad?s bandyti daryti tai, ko ne?ino ir nemoka. Mik?iojantys kalba, b?tent, be pasitik?jimo, vietoj to, kad pasitik?t? ir kalb?t? su reikalo i?manymu, kaip visi normal?s ?mon?s. Bandyti kalb?ti = kalb?ti kas ant lie?uvio u??jo = mik?ioti (blokuoti). Pats ?odis „pabandysiu, kaip nors(?)“ – ?odis nemok?os, naujoko. . . ne ?odis mokan?io: „tuoj, akimirksniu padarysiu, kaip visada (!), n?ra problem? (!). Stresas ir ?tampa (stuporas) – nemok?jimo tinkamai kalb?ti pasekm?, o ne prie?astis. ?tai realyb?.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami tikr? i?ganing? ties?: j?s? kalb? niekas negali i?gydyti ir niekada negal?jo, visas j?s? gyvenimas buvo i?tisa apgaul? ir saviapgaul? = ?izo?sitikimai (saviapgaul?)! Yra vienintelis realus kelias: j?s turite patys mokytis kalb?ti! Ir jums manim pasi?lytas kelias i? 3 kalendorini? dien?, kur? j?s praeisite savaranki?kai. Ir tai visam laikui apvers j?s? gyvenim? nuo galvos ant koj?, j?s patys sau gra?insite pilnavert? kalb? ( ne daugiau n?ra kam), j?s? paties tiesiomis ir s??iningomis pastangomis. Savaranki?kai pastatysite sau normali? pilnavert? kalb?, su mano prie?i?ra. Pagaliau SAVARANKI?KAI IR NEPRIKLAUSOMAI gausite pilnaver?io normalaus, nepriklausomo ?mogaus status? visam likusiam gyvenimui. Ne tik sau, bet ir j?s? palikuonims! Netempkite, u?sira?ykite kalbos apmokymams ir gyvenkite likusias dienas pilnaver?iais ?mon?mis, telefonas ?emiau. . .

KREIVA KALBA = KREIVAS M?STYMAS = KREIVAS GYVENIMAS

25. Jums bando ?teigti, kad j?s geresni u? normalius, kad jus turite „savitum? kalboje“. Jus apgaudin?ja, pasmerkdami am?inai apgaudin?ti save pa?ius, am?inai kent?ti nuo tos saviapgaul?s, be teis?s i?eiti. Juk realyb?je, visos ?mogaus atminties gebos ir atminties apimtis suri?ta su kalba. S?moningumas ir ?mogaus d?mesys tiesiogiai suri?tas su kalbos mechanizmu ir kalbos ?g?d?iu. Be kalbos niekas negali ai?kiai ir nuosekliai ?siminti ir stipriai u?sifiksuoti atmintyje. Tokiu b?du kreiva kalba = kreivas m?stymas, silpna atmintis, nenormalumas, m?stymo neadekvatumas. O kreivas m?stymas veda prie vis? nenormali? poelgi? gyvenime. Tokiu b?du visas ?mogaus gyvenimas, nemokan?io ai?kiai ir rai?kiai kalb?ti, perteikti savo mintis be ?od?i? ir s?vok? keitimo, pavirsta ? vien? mai?at? ir nesupratim?. Aklin? priebland? ir nes?kmes, i?tis? depresij? ir li?des?. D?l neai?kaus m?stymo, ken?ia ne tik mik?iojantys, bet ir tie kas su jais bendrauja ir dirba. Nes jie silpna bet kokio kolektyvo grandis, d?l savo silpnumo ir nekorekti?ko savo atminties (smegen?) darbo, ai?kiai neadekva?i? m?stymo proces?, palyginus su normaliai kalban?iais ?mon?mis. Nes smegenys (atmintis) mik?iojan?i?j? u?kim?ta dideliu kiekiu anomali? ?sitikinim? (?izo?sitikinim?) lie?ian?i? kalb? ir gyvenim? apskritai, visi?kai prie?ing? normalaus ?mogaus m?stymui. O ?protis pakeisti ?od?ius ir posakius lengvesniam tarimui pasiekti, daro mik?iojan?iuosius visi?kai neadekva?ius. Nes jiems ?od?i? prasm? yra antraeilis dalykas, palyginti su j? tarimo lengvumu. ?izo – ?protis kalb?ti pa?nekovui, anomaliai kei?ia j? elgiasi, nuo visiems priimt? norm?. Visiems mik?iojantiems yra svarbiau kam kalb?ti, nei k? kalb?ti. Tai ir sudvejina j? d?mes?, ?veda juos ? blokuojan?ios prostracijos b?sen?. Kurioje jie b?na nuolatos ir visur, kai tik patenka tarp ?moni?. Tai padaro j? kalb? „?mon?ms“ ne tik piln? stupor?, u?sikirtim? parazitini? ?od?i?, bet ir visi?kai beprasm? ir groteski?kai – juoking?, kaip forma, taip ir savo turiniu.

. . . t?sis j?s? ?kalinimas toliau. . .

. . . JEIGU j?s jau ?iandien nenutrauksite j?, priimdami tikr? i?ganing? ties?: j?s? kalb? niekas negali i?gydyti ir niekada negal?jo, visas j?s? gyvenimas buvo i?tisa apgaul? ir saviapgaul? = ?izo?sitikimu (saviapgaul?)! Yra vienintelis realus kelias: j?s turite patys mokytis kalb?ti! Ir jums manim pasi?lytas kelias i? 3 kalendorini? dien?, kur? j?s praeisite savaranki?kai. Ir tai visam laikui apvers j?s? gyvenim? nuo galvos ant koj?, j?s patys sau gra?insite pilnavert? kalb? ( nes daugiau n?ra kam), j?s? paties tiesiomis ir s??iningomis pastangomis. Savaranki?kai pastatysite sau normali? pilnavert? kalb?, su mano pri?i?ra. Pagaliau SAVARANKI?KAI IR NEPRIKLAUSOMAI gausite pilnaver?io normalaus, nepriklausomo ?mogaus status? visam likusiam gyvenimui. Ne tik sau, bet ir j?s? palikuonims! Netempkite, u?sira?ykite kalbos apmokymams ir gyvenkite likusias dienas pilnaver?iais ?mon?mis, telefonas ?emiau. . .

Kalbant papras?iau ir trumpiau. . . truputis j?s? pastang?, viso labo 3 dienos ir j?s? gyvenimas pasikeis. Ateikite, i?mokite kalb?ti be klaid?, kaip visi normal?s ?mon?s ir skriskite per gyvenim? lengvai ir paprastai, patogiai ir su komfortu. . . pana?iai kaip j?s? normali lengva ir paprasta kalba.

?aliname mik?iojim? lengvai

„Mik?iojimas- kvailas mik?iojan?io kalb?jimo ?protis, kalb?ti su savo kalbos aparato stuporu. Kenksmingas ?protis negydomas! J?, ? normal?, kei?ia pats mik?iojantysis savaranki?komis, kryptingomis pastangomis.“ Sne?ko R. A.

Kiekvieno mik?iojan?io gyvenime esminis klausimas: „Gydytis nuo mik?iojimo ar mokytis nuo mik?iojimo. . . mokytis kalb?ti ar gydyti kalb?jim??“
Atsakymas ? ?? klausym?, lems vis? mik?iojan?io ?mogaus tolimesn? likim?. BUS jis NORMALIU ar niekada NEBUS NORMALIU. Mokytis ar gydytis nuo mik?iojimo? A? pad?siu jums atsakyti ? ?? klausym?, kad j?s tur?tum?te ?ans? prad?ti nauj?, normal? pilnavert? gyvenim?. Kuris ?manomas, tik turint normalios pilnavert?s kalbos pagrind?. Taigi, MOKYTIS AR GYDYTIS? B?TI AR NEB?TI NORMALIU ?MOGUMI?
Spr?skite patys ir paskui nieko nekaltinkite d?l savo likimo. Nes j?s patys pasirinkote!

I?mok kalb?ti remiantis KALBOS ?STATYMAIS – tapk pilnaver?iu ?mogumi! Trij? dien? kursai skirti savaranki?kam mik?iojimo pa?alinimui, logofobijos ir kitoms pilnaver?io bendravimo problemoms, vadovaujant Sne?ko R. A.

Apra?ymas

Mokymo metodika – elementar?s kalbos ?g?d?iai besiremiantys nat?raliais – prigimtiniais kalbos ?statymais. Trumpiausiais terminais visi?kai pa?alina mik?iot?j? ?prot? kalb?ti su savo kalbos aparato stuporu, absoliu?iai, bet kurio mik?iotojo. Sukurta 1998 metais Sne?ko R. A.
?mogus per ne?inojim?, skub?jim?, neatidum? ar d?l kit? prie?as?i? pa?eid?ia kalbos ?statymus, rezultate turi nei?vengiam? ir akimirksniu atsirandant? kalbos aparato blok?- stupor?. Mik?iojantis nuo vaikyst?s ?pranta pats blokuoti savo kalbos aparat?, netinkamai elgdamasis su juo. Gamtos ?statym? pa?eidimas, neatleid?ia nuo atsakomyb?s prie? j?. Tai absoliutus know how ?mogaus pa?inimo srityje. ?mogaus kalbos ir m?stymo vystymosi ir tobul?jimo srityje. Tai ne stebuklas, tai naujojo t?kstantme?io mokslas. Metodas remiasi Sne?ko R. A. atrastais nat?raliai – gamtiniais kalbos, atminties ir d?mesio d?sningumais. Kol kas ne?inomais ?iuolaikiniam mokslui. ?itie d?sningumai ai?kiai parodo mik?iojimo prie?astis ( logofobijos, kalb?jimo baim?s). Ir daugeli? kit? lig?: ?izofrenijos, streso, nutukimo, trumparegyst?s. Laikyt? nei?gydomomis ?iuolaikin?s medicinos, psichologijos ir logopedijos. ?i? negali? prie?astis pasl?pta ?mogaus atminties, d?mesio ir m?stymo sutrikimuose. Melagingai u?programuota, nemok?i?kai mokantis ?izo-kodais (paklydimais), atmintis atveda ?mog? ? stupor?. Klaiding? ?sitikinim? (?izo-?sitikinim?) pasekm?je turime netinkam? veiksm? (absurdi?k?, nemok?i?k?, neadekvat?), kuris savaime baigiasi k?no (kalbos aparato) stuporu- bloku. Jo paties nes?moningai sukeltas stuporas g?sdina ?mog?. Ir kaip pasekm?, gimsta chroni?kas stresas ir ?vairios depresijos. Pasirod?, kad mik?iojimas ne liga. Ir niekada tokia nebuvo. Kalb?jimas – tai ?g?dis, formuojamas ir vystomas nuo pat gimimo. Nei vienas k?dikis negimsta su nacionalin?s kalbos ?g?d?iu. Rusi?koje ?eimoje aukl?jamas kinas niekada nekalb?s kinieti?kai, kol nepraeis specializuot? kin? kalbos apmokym?. Tod?l visos, kalbos geno paie?kos arba kalbos gydymo metodai – absoliut?s ?iuolaikini? „mokslinink?“ kliedesiai. ?g?dis negydomas ir neperduodamas genais. Jis vystomas i?imtinai S?MONINGAI mokantis. Ir kuomet jis i?vystytas klaidingai (arba staiga prarandamas), ?mogus pradeda bijoti, labai bijoti kalb?ti. Pradeda bijoti ?od?i?, kalbos dali?, bando bet kokia kaina pakeisti juos, bandydamas j? i?vengti savo kalboje. Bet tai, daugeliu atvej? ?nekamojoje situacijoje absoliu?iai ne?manoma. ?itas beprasmis ?od?i? vengimas tik dar sustiprina stupor?, ir su juo suri?t? baim?. Toliau baim? palie?ia ?mones ir situacijas, kuriose i?vengti „sud?ting? ?od?i? ir gars?“ absoliu?iai ne?manoma. Baim? auga ir did?ja kaip sniego gumulas, nes mik?iojantysis nesupranta, kad prie?astis yra elementariame nemok?jime kalb?ti, kad kovoti su stuporu absoliu?iai beprasmi?ka, tuo labiau j? gydyti. Jis ?sitikin?s, kad prie?astis gl?di pa?eistose smegenyse ir genuose. Gydytojai ir logopedai tik pritaria, ?tvirtina ir nuolat maitina mik?iojan?iuose ?? klaiding? ?sitikinim?. Bet tikroji realyb? yra absoliu?iai kitokia. Kalba – tai ?g?dis, o ?g?dis negali sirgti arba b?ti paveldimu. Tod?l ?g?d? ne?manoma i?gydyti JOKIOMIS GYDYMO PRIEMON?MIS. Tuo labiau, jo neb?vim?, kuris ir sukelia stuporo fenomen?. ?sivaizduokit gydytojus ir ?iniuonius gydan?ius lengvo ir paprasto ?g?d?io pas ?mog? neb?vim?. Pavyzd?iui, nemok?jim? va?in?ti dvira?iu. Arba kitok? kasdien? ?prot?: nemok?jim? vaik??ioti, nemok?jim? groti muzikos instrumentu, nemok?jim? pie?ti. Kalb?jimas – tai ?G?DIS, kur? ?mogus vysto ir s?moningai tobulina vis? gyvenim?. Niekas negimsta su kalba. Ir niekas pats nepradeda kalb?ti. Tik palaipsniui kopijuodamas (atsimindamas) aplinkini? suaugusi?j? kalb?.
Gyv?n? i?augintiems vaikams kalba nei?sivyst?. Tai moksliniai faktai. Kalbos mokom?s nuo gimimo ir nuolat j? tobuliname iki pat mirties. Jeigu, bet kur? erudit?, logoped? arba gydytoj? pasodinti ? l?ktuv? ir nuskraidinti ? Afrik?. Ir k?? Jis akimirksniu taps nebyliu! Visi jo kalbos ?g?d?iai taps bever?ia na?ta. Ir jam reik?s i? naujo mokytis kalbos. Kaip k?dikiui nuo k?dikyst?s. Nejau kas nors, prad?s j? gydyti nuo nemok?jimo ?nek?ti Afrikieti?kai? Bet gydytojai ir logopedai, ka?kod?l imasi gydyti kalb?jim?. Kalba – tai ?g?dis. O ?g?dis negali b?ti i?gydytas jokiomis mokslui ?inomomis priemon?mis: nei vaistais, nei operacija, nei fizioterapija, nei elektronika, nei ?taiga ar hipnoze, ir pan. ?g?d? galima vystyti tik praktiniais pratimais. Nuolatiniais, nat?raliais ir paprastais. Mik?iojimas – tai ?g?d?io kalb?ti be u?sikirtim? ir spazm? (stupor?) nebuvimas. O u?sikirtimai ir stuporai – tai irgi ?g?dis. Bet ne nat?ralus – patologi?kas. Kuris nes?moningai i?sivyst?, ka?koki? gyvenimi?k? situacij? veikiamas. Juk, nei pas vien? mik?iotoj? gerkl? netr?k?ioja pati savaime. Be bandymo prad?ti kalb?ti. Tai yra, b?tent pa?io ?mogaus valingos pastangos prad?ti kalb?ti garsiai ir sukelia stupor?. Fakti?kai pats mik?iotojas savaranki?kai sukelia gerkl?s tr?k?iojim?. Ne gerkl? truk?ioja, mik?iojantysis truk?ioja gerkl?. Gydytojai ir logopedai mano, kad spazmai atsiranda savaime, nepriklausomai nuo mik?iotojo valios. Tai atviras mik?iojimo problemos nesupratimas. Tod?l garantuoto rezultato nei viena gydymo metodika nedav? ir neduoda. Gydytojai ir logopedai iki ?iol negali apsispr?sti, kas konkre?iai sukelia mik?iojim?. Kokia jo pagrindin? prie?astis. O prie?astis paprasta – tai pats mik?iojantysis, jo nemok?jimas kalb?ti. B?tent tas nemok?jimas ir sukelia tok? ne?prast? fenomen? – nuosavos gerkl?s stupor?. Mik?iojantysis PATS SUKELIA SAVO GERKL?S TRAUKULIUS. ?ituos kalbos organ? traukulius gydytojai ir pavadino mik?iojimu.
Gydytojai ir logopedai nesupranta, kad prie?astis yra pa?iame mik?iojan?iame. Jo netaisyklingame ir nenat?raliame kalb?jimo ?g?dyje. Jo nemok?jime elgtis su nuosavu kalbos aparatu. Tod?l ?neka apie kalbos gydym?, apie kalbos gydymo juridines garantijas. Ta?iau kalba – ?g?dis ir jis negali b?ti i?gydytas. Tai absoliuti savaime akivaizdi tiesa, kuri? gydytojai ir logopedai pra?iopsojo. Tod?l ir ie?ko mik?iojimo prie?asties genuose, smegenyse, gimimo traumose ar strese. O reali prie?astis paprasta, kaip pats paprastumas. Paprastas nemok?jimas kalb?ti kaip visi. Nemok?jimas teisingai elgtis su savo kalbos aparatu – gamtiniu instrumentu. Pana?iu ? pu?iam?j? tri?b?. I?mokti kalb?ti ne sunkiau, nei i?mokti groti trimitu. Netgi daug lengviau. Man reikia tik 3 dien?, kad i?moky?iau ?mog? naudotis savo kalbos aparatu. Tai labai lengva, labai paprasta ir labai malonu. Geba kalb?ti – tai geba teisingai i?tarti sugalvot? gars?, gars? jungtis.
A?, Sne?ko R.A., vienintelis pasaulyje kalbos mokytojas, duodu ?imtaprocentin? garantij? visam gyvenimui, bet kuriam mik?iojan?iajam pilnam, galutiniam kalbos normalizavimui. Geb? elgtis su savo paties kalbos aparatu. Galimyb? juo be problem? naudotis, bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Taip pat geb? vystyti ir tobulinti savo kalb?. Kalb?ti be u?sikirtim? BET KURIA PASAULIO KALBA. KELIS KART GREI?IAU IR EFEKTYVIAU, net u? normal? ?mog?, besimokant? ?iuolaikiniuose mokymo ?staigose. Kalba – tai ?g?dis i?gauti gars? i? savo paties kalbos aparato. Gydyti ?g?d? ar jo neb?vim? pas ?mog? – absurdas. I?eina, kad visos dabar egzistuojan?ios kalbos ?g?d?io problem? GYDYMO metodikos negali b?ti efektyvios. Geriausiu atveju jos medikamentais laikinai stabdo smegenis ir psichik?, sukuria normalizavimosi iliuzij?. Ta?iau, da?nai preparatais atvirai pabloginama nervin? sistem?. Ir kaip pasekm?, pablog?ja visa ?mogaus sveikata. Ypatingai vaik?. Jokia GYDOMOJI metodika NEDUOS ?IMTAPROCENTIN?S garantijos visam gyvenimui, nei vienas netradicinis ?iniuonis taip pat.
A? garantuoju absoliu?iai. Tik per 3 dienas. J?s I?MOKSITE kalb?ti LENGVAI IR PAPRASTAI, PATOGIAI IR KOMFORTI?KAI. VISUR IR VISADA. VIENAM PA?NEKOVUI AR BET KURIAI AUDITORIJAI. Savaranki?kai vystyti ir tobulinti savo KALBOS ?G?D?, bet kuria pasaulio kalba. Iki profesionalios komunikacijos lygio! Gaukite neribotas bendravimo ir kilimo karjeroje galimybes. Presti?iniame darbe B?TINAI REIKIA MOK?TI KALB?TI IR BENDRAUTI auk?tu lygiu. Su mano pagalba j?s? i?vystytas kalb?jimo ?g?dis NIEKADA NEPASIMIR?. Kaip ne?manoma atsimokyti vairuoti ma?inos, kart? i?mokus tai daryti profesionaliai. ?itas SAVARANKI?KAS MIK?IOJIMO ATSIKRATYMO STEBUKLAS, realybe tapo d?ka genialios ir PAPRASTOS metodikos. Prieinamos ?valdyti ir k?dikiui ir senam, ir sergan?iam epilepsija, ir ?mogui turin?iam kaukol?s/smegen? traumas. ABSOLIU?IAI BET KURIAM! Pakanka vien j?s? nuo?irdaus noro I?MOKTI KALB?TI lengvai ir paprastai, patogiai ir komforti?kai.
Ie?kodami pagalbos Internete, per?i?r?dami daugyb? pasi?lym? si?lan?i? „GYDYTI MIK?IOJIM?“ PAGALVOKITE. Kaip si?lantys „kalbos gydym?“ i?gydys j?s? kalbos ?g?d?? Mik?iojimas – normalaus kalb?jimo ?g?d?io nebuvimas. J?s? nemok?jimas kalb?ti be u?sikirtimo ir pasikartojimo. Kaip j? galima i?gydyti? Niekaip! Kalba – ?g?dis, vystomas ir tobulinamas nuo gimimo. Tai akivaizdus faktas. ?g?d?io yra mokomasi, jis n?ra gydomas. Ir ?gijus ?g?d?, toliau jis vystomas ir tobulinamas savaranki?kai iki savo gyvenimo pabaigos. A? pad?siu jums ?gyti nat?ral? ?mogi?kosios kalbos ?g?d?, lygiai tok? pat?, kok? turi visi normal?s ?mon?s. Ta?iau mik?iojantis jo neturi. Po to j?s i? tikro pajusite save pilnaver?iais ir normaliais ?mon?mis. Niekuo nei?siskirian?iais kalboje nuo aplinkini? ?moni?. Gal?site lygus su lygiu bendrauti sociume. Be joki? apribojim?.
D?mesio! I? anksto susipa?inkite su pavyzdine apmokymo programa PAPRASTIEMS IR NAT?RALIEMS kalbos ?g?d?iams. Ko jums teks i?mokti, kad visam laikui pamir?tum?te nepaklusnios gerkl?s problemas.

Mokymo programa

?ia ?vardyti kokie konkret?s ?g?d?iai jums b?tini ?gyti, mokantis paprast? kalb?jimo ?g?d?i? Sne?ko R. A. metodu, kad visur ir visada kalb?tum?te lengvai ir paprastai, patogiai ir komforti?kai. Metodo autorius jums garantuoja piln? ir galutin? j?s? kalb?jimo tr?kum? pa?alinim? visam likusiam gyvenimui. Galimyb? toliau savaranki?kai tobulinti ir vystyti kalb? iki bet kokio profesionalios komunikacijos lygio aplinkiniame sociume. Taigi, j?s prakti?kai ?gysite ?iuos kalbos ?g?d?ius:
0. ?g?d? teisingai perduoti informacij? pa?nekovui, adekvataus kiekio ir jam patogiu grei?iu.
1. ?g?d? vienareik?mi?kai, lengvai tarti garsus. J? ai?kus ?inojimas. Mok?jimas juos lengvai ir paprastai, patogiai ir komforti?kai tarti bet kuriuo metu, ir bet kurioje vietoje.
2. ?g?d? patogiai ir komforti?kai dalinti ?od?ius ? skiemenis ir soringtonus. Ai?k? vienareik?m? ?inojim?, kas yra ringtonas, i? ko jis sudarytas. Kaip j? tarti akcentuojant bals?, be joki? fizini? pastang? vienu lup? judesiu. Geb?ti skirti skiemen? nuo elementari? rington? (garsini? skiemen?).
3. ?g?d? lengvai ir komforti?kai i? klausos formuoti, bet kokius ?od?ius ringtonais.
4. ?g?d? tarti, bet kur? „sunk? ir ?tempiant?“ ?od?, lengvai ir paprastai, patogiai ir komforti?kai.
5. ?g?d? tarti ?od?i? junginius su bet kokiu „sunkiu ?od?iu“, absoliu?iai be pastang? ir baim?s.
6. ?g?d? tarti sugalvot? ?od? be keitimo ir pani?ko pakaitalo ie?kojimo „sunkiai tariamiems ir nepatogiems“ ?od?iams, kurie sukelia baim? ir panik? prie? tarim?.
7. ?g?d? apib?dinti daiktus. Min?i? ir jausm? ai?kus i?rei?kimas, konkre?iai, prieinamai aplinkini? klausytoj? supratimui. Frazi? ruo?imas nuo pauz?s iki pauz?s ne daugiau kaip i? 2 – 5 ?od?i?.
8. ?g?d? mok?ti suteikti pa?nekovui informacij? korekti?kai ir be nereikaling? pakartojim?, i? pirmo karto (prezidentin? kalba).
9. ?g?d? nuskaityti informacija i? teksto garsu (skaityti), ir i? paveiksl? (vaizd? apra?ymas) greitai, ai?kiai ir rai?kiai maksimaliu fizi?kai ?manomu grei?i?.
10. ?g?d? atid?iai priimti perskaityt? arba i?girst? i? pa?nekovo informacij?, teisingai j? ?sisavinti ir atsiminti.
11. ?g?d? atid?iai apdoroti informacij? (m?stymas), mok?ti greitai i? atminties parinkti min?i? vaizdiniui adekva?ius ?od?ius ir formuoti i? j? ai?ki?, konkre?i? ir vienareik?mi?k? fraz?, skirt? pasakyti garsiai.
12. ?g?d? atid?iai i?reik?ti informacij?, paruo?t? apdorojimo metu – kalb?ti be bla?kymosi ir pauzi? nuo pirmo iki paskutinio garso.
13. ?g?d? savaranki?kai papildyti ?od?i? krait?, bet kuria pasaulio kalba, o b?tent atsiminti informacij? pagal penkis atminties skirsnius ir geb?ti ?it? informacij? greitai paruo?ti ir i?reik?ti garso forma (kalba).
14. ?g?d? mok?ti kalb?ti kaip girdisi, ir ra?yti kaip matosi, tai yra nesukeliant atmintyje blokuojan?io konflikto.
15. ?g?d? i?skaidyti bet kur? ?od? ? sudedamuosius garsus ir mintyse surinkti j? atbuline tvarka. Mok?ti i? klausos atskirti tik skiemen? sudedam?sias balses.
16. ?g?d? bendraujant su ?mon?mis nelaikyti pauz?s ilgiau nei 3-5 sekundes, keisti pauz? nukreipian?iuoju klausimu.
17. ?g?d? fokusuoti d?mes?. Bendrauti su bet kuriuo pa?nekovu nekreipiant d?mesio ? agresyvius i?orinius ir vidinius faktorius (ignoruoti mintis, garsus, kitus erzinan?ius objektus i??aukian?ius stupor?).
18. ?g?d? bendrauti su bet kokia auditorija, arba pasirodym? prie? bet koki? auditorij?, visi?kai ignoruojant agresyvius dirgiklius.
19. ?g?d? buitin?s, ?abloni?kos kalbos standartin?se, kasdienin?se socialin?se situacijose: pirkimas parduotuv?je, klausimai ir atsakymai atsitiktiniams praeiviams, taksi sustabdymas, pokalbis telefonu ir kita.
20. ?g?d? „komentatorius“, nepertraukiamai komentuoti realyb?, tam kad ?od?i? atsargose aptikti informacines duobes, ir akimirksniu jas papildyti ir atnaujinti.
21. ?g?d? „kur?ias“, mok?ti ignoruoti bet kur? objekt? atitraukiant? d?mes? nuo atliekamo veiksmo.
22. ?g?d? „pap?ga“, mok?ti ignoruoti bet kur? bla?kant? objekt? informacijos pri?mimo ir jos ?d?jimo ? ilgalaik? atmint? metu.
23. Susipa?inimas su momentin?s atminties ir ilgalaik?s atminties fenomenu, ir j? skirtumais, ?g?d? padidinti ir vystyti momentin? ir ilgalaik? atmint?.
24. Susipa?inimas su gyvu ir mirusiu ?od?iu, mok?ti juos skirti ir nepriimti ? savo atmint? negyv? ?od?i?.
25. Susipa?inimas su atminties informacine duobe ir i?kreiptos informacijos fenomenu, sukelian?iu vis? tip? stuporus iki visi?ko amo netekimo.
26. Susipa?inimas su stuporo fenomenu, ai?kus ?sis?moninimas, kad stupor? sukelia pats mik?iojantysis. Savo valios pastangomis, kuo stipresn? valia ir j?ga, tuo stipresnis stuporas. Bandydamas prievarta kalb?ti nei?lavintu, nei?vystytu ir neadekva?iu kalbos ?g?d?iu, ?skiepytu vaikyst?je, ar bandant gydyti nekvalifikuotam „specialistui“.
27. Susipa?inimas su savo vidiniu valios centru ir asmenyb?s susicentravimu jame. ?g?d? visi?kos vidin?s vienyb?s ir vientisumo, asmeniniu pasitik?jimu ir neribota vidine j?ga.
28. Susipa?inimas su valios spindulio (d?mesio) fenomenu. Jo valdymo, remiantis asmenine valia ir ketinimu, ?g?d?io lavinimas. ?g?d? ignoruoti, bet kur? agresori?, siekiant? u?spausti arba pakeisti jo krypt?, taip norint? i??aukti jumyse stupor?.
29. Principas, tuo pa?iu metu, garsiai, paskui audialin? atmint? sinchroni?kai kartoti. Momentin?s kalbos savireguliacijos ?g?d?. S?moninga automatizuota technin? kalba.
30. ?g?d? l?pas i?statyti pagal 5 ringtonus.
31. ?g?d? s?moningos technin?s kalbos, akcentuojant bals? (nepertraukiamas elementari? rington? eili?kumas), nepastebimai peraugan?ia ? nes?moning? automatizuot? kalb?- visi?kai normali? greitakalb?.

? ?? s?ra?? ?traukti kertiniai elementar?s kalbos ?g?d?iai, ?einantys ? bendr? kalbos mokym?si.
Privalomi jos visi?kam, savaranki?kam normalizavimui visam gyvenimui.

Sne?ko R. A. kalbos tobulinimo metodikos privalumai ir ypatumai.
(I? Sne?ko R. A. knygos „Kalbotyra“)

1. Metodika yra paprasta ir suprantama, bet kuriam mokan?iam skaityti ?mogui. Autorius asmeni?kai pateikia paprasta ir prieinama kalba. Be sud?ting? ir nesuprantam? medicinini? termin?.
2. Metodas i?laisvina nuo absoliu?iai bet kokio tipo logoneuroz?s (mik?iojimo). Be joki? i?im?i?. Kas perprato metod?, tas pasmerktas vis? likus? gyvenim? tur?ti sveik? kalb?. Augant metodo esm?s supratimui, kalba susiderina automati?kai. Prakti?kai, ant aki?, valand? b?gyje.
3. Metodikos autorius pats anks?iau mik?iojo. ?ino apie mik?iojim? ir kalbos patologijas ne i? nuogird?. O i? savo kar?ios patirties.
4. Metodika yra mokomoji, ne gydomoji. Tod?l nesukelia recidyv?. Ji visi?kai paneigia anks?iau egzistavusius „mik?iojimo gydymo“ metodus. Ji pavyzd?iais demonstruoja anks?iau egzistavusi? metodik? nepilnaverti?kum?, net j? atvir? ?al?, kuri? jos atne?a ?mon?ms, prad?jusiems gydyti kalb?, j? sveikatai ir kalbai.
5. Skaityti ir tyrin?ti metod?, reikia visi?kai atsisakant praeities ?ini? apie mik?iojim?, kaip kalbos lig?. Tai labai svarbu, normaliam metodikos supratimui! Jokiu b?du negalima mano metodo praktikuoti su kokiu nors gydomuoju metodu. Tai papras?iausiai nerealu. Tai neatne? jokios naudos ir progreso kalboje, (d?l gydom?j? metodik? ?siki?imo), tik nusivylim?,. Yra ?inoma, kad deguto ?auk?tas, sugadina vis? statin? medaus.
6. Metodika lengvai ?sisavinama ir nereikalauja koki? nors valing? pastang? i? mik?iotojo pus?s. Bet kokia prievarta savo at?vilgiu, yra grubi klaida. Kovojimas su gerkle, parodo visi?k? metodo nesupratim?. Ir toliau savaranki?kai j? praktikuoti beprasmi?ka.
7. Metodas duoda galimyb?, paprastai, s?dint namuose savaranki?kai atsikratyti mik?iojimo. Tyrin?jant j? atid?iai ir nuosekliai. ?ingsnis po ?ingsnio prakti?kai ?sis?moninant savo kalb?. J?s galite savaranki?kai atrasti ir i?taisyti savo kalbos klaidas. Vedan?ias ? mik?iojim? (gerkl?s stupor?).
8. Metodas labai greitai sutvarko kalb?, tiesiog akimirksniu. Jeigu kalba netapo normalia ?ia ir dabar, rei?kia neteisingai suprasta metodika. Tai labai svarbu suprasti. Metodas ne?ada, kad j?s prad?site gerinti savo kalb? rytoj ar palaipsniui v?liau. Jis normalizuoja kalb? ?ia ir dabar. Ir jeigu ji nesusitvarko dabar, tai j?s ka?k? ne taip padar?te. Neteisingai supratote. Ir beprasmi?ka laukti, kad ji taps geresn? rytoj ar kada nors ateityje.Tod?l, jeigu j?s neprad?jote normaliai kalb?ti i? karto, tai ne metodas kalta, o j?s jo nesupratote! I? karto kreipkit?s paai?kinim? ? autori?. Kod?l kalba nesusitvarko akimirksniu. Kaip ?ad?jo autorius.
9. Jeigu savaranki?kai jums nepavyko ?sis?moninti ir suprasti metodikos, tai n?ra prie?as?i? nusivilti ar susikrimsti. J?s visada galite atva?iuoti pas metodo autori? ir jis apmokys jus. Tik per 3 kalendorines dienas. J?s prad?site kalb?ti kaip visi normal?s ?mon?s jau pirm?j? dien?. Kitomis dienomis j?s tik ?tvirtinsite normali? kalb?. Ir laisvai bendrausite sociume. Kol j?s? pasitik?jimas kalba netaps absoliutus ir negr??tamas.
10. Geriausias metodo ?sisavinimo b?das – tai susitikimas asmeni?kai su autoriumi. Tai 100 procentu garantuos jums normali? kalb? visam gyvenimui. Be recidyv? ir mik?iojimo sugr??imo. Absoliu?iai teising? metodo supratim?. Ir smarkiai sutaupys j?s? laik?, pinigus (kelis kart pigiau, nei pas kitus ?iniuonis) ir svarbiausia nervus (rezultatas jau pa?i? pirm? u?si?mim? dien?).
11. Metodas visi?kai pa?alina ?iaurias kalbos gydymo gydom?j? metodik? pasekmes. Tokias kaip, kv?pavimo ?tamp?, spazmus ir skirting? k?no dali? tikus (kalbos metu lup?, gerkl?s, rank?, pe?i?, diafragmos traukulius). Visam laikui i?nyksta: dainuojamoji kalba, bandymai pakeisti sud?tingus garsus ir ?od?ius, baim? (prie? tam tikrus ?mones ir situacijas gyvenime), ?vair?s nepilnaverti?kumo kompleksai, sunkios nesavalaik?s mintys, ?sitikinimas savo paties nepagydomume arba, kad j?s? mik?iojimas yra „ypatingai sunkus“ atvejis.
12. Metodas ne tik pagerina ir sutvarko kalb? iki normos rib?. Jis tobulina j?s? kalb?. Metodika leid?ia per 4-5 m?nesius taip i?tobulinti kalb?, kad ji nenusileis geriausi? TV ved?j? kalbai. Taps profesionalia.
13. Pilna s?moninga kalbos kontrol? garantuoja, kad mik?iojimo gr??imui n?ra joki? galimybi?. J?s galite pa?alinti ir „sugr??inti“ mik?iojim? savo noru. J?s turite unikali? galimyb? daugiau nebebijoti stuporo. Nesibaiminant bendrauti su bet kuriais ?mon?mis. Kopijuoti kalb?, derinti j? prie aplinkini? ?moni? balso, pam?gd?ioti juos be apribojim?. ?aisti savo kalba bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Vienu ?od?iu, j?s tampate pilnu savo kalbos ponu visam laikui, per maksimaliai trump? laik?.

Stuporas – ne?vykdoma u?duotis, tai ir yra „mik?iojimas“.

?itas „mik?iojimo gydymo“ metodas remiasi 1998 metais mano atrastu pasauliniu ABSOLIU?IAI S?MONINGU MATERIALI? ?VYKI? NUOSEKLUMO ?STATYM?. ?statymas skelbia: bet kuris S?MONINGAS veiksmas gali b?ti vykdomas tik nuosekliai. Ir niekada tuo pa?iu metu kartu su kitu s?moningu veiksmu, reikalaujan?iu – nepertraukiamo d?mesio.

Klaba yra s?moningas veiksmas. S?moningas, tai yra reikalaujantis ai?kaus d?mesio. Nepertraukiamo d?mesio. Kalba sudaryta i? eil?s nuosekli? veiksm?, kuriuos kontroliuoja individo S?mon?. Kalb?jimas - tai 3 nuosekl?s procesai, einantys vienas paskui kit?:
1. Informacijos ?vedimas ? atmintin? – informacijos pri?mimas per klausos organ?: ausis.
2. Informacijos apdorojimas – atsiminimas, tai, k? girdime.
3. informacijos i?vedimas – atmintyje saugom? gars? kopijavimas kalbos aparatu ir tarimas.

Stuporas – tai i? pat prad?i? ne?vykdoma u?duotis. Reikalaujanti ne?manomo – d?mesio (S?mon?s) sudvejinimo. Pavyzd?iui: ?mogus gali u?simanyti s?d?ti ant dviej? k?d?i? tuo pa?iu metu. Ta?iau, jo k?nas negali ?vykdyti ?it? S?mon?s nor?. B?gti aplink stulp? ir matyti savo paties nugar?, net turint did?iausi? nor? – nepavyks. Toki?, d?mesio sudvejinimo, u?duo?i? daugyb?. Smulkiau panagrin?sim vien? toki? u?duo?i?. Nes ji labai akivaizd?iai demonstruoja stuporo fenomen?. Kalbant paprastai, ne?manoma valios pastangomis sudvejinti d?mesio. Panor?kime tuo pa?iu metu pajudinti savo rank? ? dvi skirtingas puses! ?mogus geba ?sivaizduoti rankos susidvejinim? akimirksniu. Ta?iau reali ranka negali susidvejinti. Bandant pakartoti ?sivaizdavim?, j? nutirpsta ir sustingsta vietoje. Bet kokios valingos pastangos berg?d?ios. Ranka nesusidvejins niekada. K?nas negali ?vykdyti u?duoties. Ranka stipriai ?sitemps ir dreb?s nuo ?tampos, bet nepajud?s i? vietos. Tai rankos stuporas. J?s patys j? vykdote. Savo valia, savo vaizduote, su savo paties ranka. Pabandykite tai atlikti tiesiog dabar. Atsitraukite nuo skaitymo. Pabandykite. Pajuskite visa savo esybe rankos stupor?. Kitaip tolimesnis metodo esm?s supratimas taps sud?tingas. Dabar pabandykite tuo pa?iu metu i?tarti du bet kokius garsus. Nesvarbu kokius. Dabar steb?kite savo l?pas ir lie?uv?. Jie sustingsta ir dreba. Taip pat, kaip ir bandyme su ranka. Tai kalbos raumen? stuporas. Tai, k? gydytojai vadina mik?iojimu. Tokiu b?du, mes reikal? turime su tuo pa?iu rei?kiniu. A? vadinu ?? rei?kin? STUPORU – TUO PA?IU METU NE?VYKDOMA U?DUOTIMI. Kuri visuomet sukelia d?mesio sudvejinim?. Mik?iojimas ir stuporas – broliai dvyniai. Tai tas pats. Sakydamas „stuporas“ – turiu omeny mik?iojim?, tardamas „mik?iojimas“ – reikia suprasti, kad kalba eina apie kalbos stupor?. ?mogus b?damas neatidus gali blokuoti bet kuri? k?no dal?. I?bla?kytas d?mesys yra pagrindin? stupor? prie?astis. I?sibla?kymas – tai d?mesio sudvejinimas. Bandymas tuo pa?iu metu daryti du svarbius darbus. Svarbus darbas – reikalauja pilno d?mesio, visi?ko S?moningumo. Kalbos raumen? stuporas – tai, k? daktarai vadina mik?iojimo liga. Bet stuporas ne liga. J? ?mogus sukelia savo valia. Be valing? pastang?, jis papras?iausiai neegzistuoja. Nei vieno pasaulyje mik?iotojo gerkl?, be bandymo kalb?ti, savaime netr?k?ioja. Bandymas kalb?ti, ?tai kas sutraukia gerkl?. N?ra valing? pastang? kalb?ti, n?ra ir truk?iojimo. Kuomet mik?iojantysis neabejoja, jis ir nemik?ioja. Kalba kaip visi. O kuomet u?sigalvoja, abejoja, tuomet pats nei?vengiamai blokuoja gerkl?. Abejojimas – ne?inojimas arba neatidumas. Tod?l paskui abejones ir nepasitik?jim? visuomet seka stuporas. Bet kokios valingos pastangos, esant abejojimui arba i?bla?kytam d?mesiui visuomet sukelia stupor?. Absoliu?iai, bet kuriam ?mogui. Be joki? i?lyg?. Paties ?mogaus d?mesio surinkimas, akimirksniu i?veda i? stuporo. I?lyg? n?ra.
Tokiu b?du „mik?iojimas“ ir kalbos raumen? stuporas, vienas ir tas pats. Nes?moningai ?mogaus kalboje sukeltas stuporas ir yra tas papiktintojas – mik?iojimas. Stuporas – kalbant papras?iau, tai tuo pa?iu metu nes?moningai prad?ti du kokie nors kalbos procesai. ?mogaus nesugeb?jimas s?moningai suderinti kalb?jimo nuoseklumo, ir veda ?mog? prie persitempimo (raumen? spazm?). B?tent stuporas yra pirmin? prie?astis ir mik?iojimo esm?. Tik S?moningai pa?alinus stupor? (vienalaiki?kum?), nuoseklumu, galima kalb?ti normaliai. Remiantis auk??iau pateiktais ?rodymais, a? pakei?iu termin? „mik?iojimas“,kaip neatitinkant? vykstan?i? proces? esm?s ir tik klaidinant? ?mones. Vietoj „mik?iojimo“ a? ?vedu visk? paai?kinant? termin? „STUPORAS“. Nuo ?iol, naudodamas pasenus? termin? „mik?iojimas“, pra?au suprasti, kad kalba eina apie kalbos stupor?. Stuporas ?monijos „liga“. Esanti d?l ?mogaus susiskaldymo paradokso: vaizduot?s (geb? atlikti vienu metu daug veiksmu) ir k?no (negalint? atlikti to). Kur vaizduot?, kur k?nas? Kas negali atskirti vaizduot?s nuo realyb?s, tas painiojasi. ?? painiava nes?moningai stumia ?mog? atlikti ne?manomas u?duotis. ?mon?s d?l i?sibla?kymo ir nes?moningumo papuola ? stuporo sp?stus. Vieni, lengvai i? jo i?eina. Surinkdami d?mes? u?sikirt? greitai pasitaiso. Kiti, kaip mik?iojantys jame lieka ilgam. Kartais visam gyvenimui.
„Mik?iojimas – stuporas“ sukeliamas ?mogaus valia ir vaizduote. Tod?l negali b?ti i?gydytas jokiomis priemon?mis. Pats mik?iojantis ir ne kas kitas, tik savaranki?kai gali atstatyti S?moning? kalbos proces? nuoseklum?, nes niekas jo gerkle nekalba. Ir niekas i? ?alies jos valdyti negali. Neblokuoti savo gerkl?s = prad?t ja kalb?ti nesibla?kant. Teisingai ir nuosekliai i?gaunant garsus. O tai gali padaryti tik pats mik?iojantysis. S?moningai nuosekliai kalb?ti – visam laikui nustoti save blokuoti, prakti?kai akimirksniu atsikratyti mik?iojimo. Stupor? (vienalaiki?kum?) galima „i?gydyti“ tik nuoseklumu. Pana?iai, kaip tams? gali „i?gydyti“ tik ?viesa. Tai labai teisinga analogija. Tod?l, kad kovoti su tamsa ?vairiais „vaistais“ beprasmi?ka, pad?ti gali tik ?viesa. Taip pat su paraleli?kumu „kovoti“ beprasmi?ka. U?tenka nuosekliai kalb?ti. Ir ne?vykdoma paralelin? u?duotis, akimirksniu tampa lengvai ?vykdoma. ?mogaus k?nas blokuojamas ne tik kalboje. Tai globalus patologinis procesas, besiremiantis vaizduot?s – k?no konfliktu. ?iame skyriuje mes tyrin?sim tik t? „stuporo“ problemos dal?, kur? lie?ia ?mogaus kalb?. A? i?mokysiu jus, kaip savaranki?kai (S?moningai) pa?alinti ?? konflikt? i? savo kalbos. Ir tokiu b?du visam laikai atsikratyti kalbos stuporo (mik?iojimo) pa?iam ir artimiesiems.
. . . Mes i?siai?kinome, kad stuporas – ne?vykdoma vienalaiki?kumo u?duotis. Lydima nes?moningumu ir baime (stipria emocija, motyvacija – kalbos nei?vengiamumo). Tai va, kuomet stuporas pasirei?kia tuo pa?iu metu su ta ar kita situacija ir nei?tartu garsu, tai ?mogaus smegenys nes?moninai suri?a du visai nesusijusius dalykus. Pradeda ? juos neigiamai reaguoti. Raid? (u?sikirtimas ties ja) tampa neatsiejamas stuporo atributas. Viskas apsiver?ia auk?tyn kojom, prie?astis ir pasekm? pasikei?ia vietomis. ?mogus ? raid? reaguoja pilnaver?iu stuporu (ai?ku nes?moningai). ?mogaus smegenys mokosi daug grei?iau, nei ?uns smegenys, ir tod?l jam u?tenka vos vien? kart? sutapatinti stupor? su kokiu nors i?oriniu ?vykiu. Po to smegenys pradeda reaguoti ? pana?? ?vyk? stuporu, su kuriuo stuporas ank??iau nebuvo susietas. Ir tas ?vykis visai nesukeldavo panikos ir baim?s. Stuporas gali b?ti susietas su bet kokiu ?vykiu arba daiktu. ?ita s?saja visi?kai neprognozuojama ir atsitiktin?. Tod?l mik?iojimo form? ir stili?, ir su juo suri?t? baimi?, mil?ini?kas skai?ius, ne?manoma net suskai?iuoti. Ta?iau visos baim?s sudarytos i? atsitiktinio reflektorinio nes?moningo s?ry?io (reflekso) – stuporas + ?vykis. Ir tai padaro „daugiaveid? ir nepagaunam?“ mik?iojim? i?gydomu vienu vieninteliu vaistu – ?itos reflektorin?s s?sajos S?moningu nutraukimu. Centrin?s prie?asties pa?alinimu – pa?io stuporo. Kalbant papras?iau, tai reflekso nutraukimas, kur? ?sis?monina pats mik?iojantysis. ?is s?sajos nutraukimas ?vyksta akimirksniu, jei stuporo mechanizmas ai?kiai ?sis?moninamas. Ta?iau ne visuomet, ?sis?moninimas ateina i? pirmo karto, tod?l daug kas yra ?sitikin?s, kad mik?iojim? i?gydyti galima tik palaipsniui, kas yra eilin? melaginga nuostata (tik?jimas) – tvirtinimas neparemtas ?rodymais. ?sis?moninama akimirksniu. Ir su juo, i?karto, i?nyksta baim?. Tik ?sis?moninant totaliai ir galutinai nutraukiama s?saja „stuporas – i?orinis veiksmas (daiktas, ?mogus, raid?, situacija, garsas)“. Toliau tekstas „STUPORAS – X“, Kur iksas (X) – daugiaformiai ?vair?s g?sdinantys, i??aukiantys stres? prisiri?imai prie stuporo, kalbos dali? arba ?vyki? sukelian?ius stabili? ir nuolatin? mik?iotojo baim?: egzaminai, bendravimas gatv?je, parduotuv?je, kai kuri? ?od?i? ir gars? tarimas ir kt. Pilnai ?sis?moninus priri?im? „?vykis – stuporas“, ?vyksta s?sajos nutraukimas. Baim? akimirksniu kei?ia d?iaugsmas ir lengvumas. Tuo momentu mik?iojantysis tiesiog fizi?kai jau?ia energijos pritek?jim?, d?iaugsm?, palengv?jim?, absoliut? pasitik?jim? kalba. Jeigu ?i? i?silaisvinimo nuo kalbos baim?s simptom? n?ra, tai stuporo prie?astys dar ne?sis?monintos. Jei baim? liko, rei?kia stuporas taip pat. Tod?l ir kalbos negali b?ti apie kok? nors piln? stuporo (mik?iojimo) pa?alinim?. Kol lieka kalbos baim? negalima kalb?ti apie pasveikim?. Parazitinis refleksas nesugriaunamas! Jeigu mik?iojant? g?sdina nors vienas ?odis, nors vienas garsas, nors viena situacija, tai kalb?ti apie piln? ir galutin? pasveikim? dar per anksti.

Keli parazitinio reflekso „stuporas –"X“ atsiradimo tipiniai pavyd?iai.

I?kart pasitaisysiu, tai tik atskiri pavyzd?iai i? t?kstan?i? galim? schem?, pagal kurias formuojasi parazitinis refleksas „stuporas –"X“. Negalvokite, kad ?ia nerad? „j?s? atvejo“, tai mano metodas jums nepad?s. Metodas universalus ir jis nedirba su detal?mis, jis pa?alina pat? stupor?, o likusios priri?imo detal?s – baim?s "X“, automati?kai dingsta kartu su juo!
Metodas idealiai pa?alina bet kurio tipo mik?iojim? kart? ir visam laikui. Garantija visam gyvenimui.

1 Pavyzdys (vizualinis stuporas)

Vizualinis stuporas – tai d?mesio atitraukimas kalbos metu ? vizualin? suvokim?.
Ant vaiko loja ?uo. Vaikas stipriai i?sigand?s, baim? paraly?iuoja visus jo raumenys. Tai taip pat lie?ia ir raumenis, kurie valdo kalb?. Tipinis stuporas, kuomet vaikas prikausto d?mes? prie baim?s objekto – ?uns. D?mesys atitrauktas nuo vidinio balso (audialin?s atminties) – kalbos ?altinio. Tuo pat metu vaikas bando pakviesti pagalb?. Bet ?mogus negali tuo pa?iu metu S?moningai steb?ti ir kalb?ti. Tod?l bandymas pakviesti pagalb? lieka nes?kmingas arba sukelia stipri? b?sena, kuriai b?dingi traukuliai spazmai. ?uo ne visuomet keli? reali? gr?sm? – stuporas visuomet realus. Du tuo pa?iu metu vykstantys procesai, sudvejinantys d?mes?, ir,akivaizdu, sukelia kalbos stupor?. Situacija „stuporas – X”, kur X –prikaustytas prie ?uns ?vilgsnis. Bet gali b?ti prikaustytas prie bet kokio kito objekto, tai antraeilis dalykas. Tuo metu „?irdg?lingas gimdytojas“ su baisiu i?g?s?iu veide sustiprina stupor?. Prikausto vaiko d?mes? prie sav?s, taip situacija tampa dar labiau patologin?. Pats tapdamas d?mesio prikaustymo ?altiniu, kaip ir ?uo! Sustiprina kalbos stupor?. Ir ?tai kaip jis atitraukia vaiko d?mes? nuo jo kalbos centro (audial?s atminties): griebia (kinetin?s sistemos poveikis), krato savo nust?rus? i? baim?s vaik?, ir ?i?r?damas jam ? akis (fiksuojamas d?mesys ? vizualin? sistem?) i?taria lemting? ?taig?, ma?daug tokio pob?d?io: „Netyl?k, pasakyk k? nors! Kas atsitiko? Kas su tavimi? Kas, pakartok grei?iau (taip koki? 10-15 kart?)“. I? vienos pus?s vaikas, ai?ku, bando ka?k? pasakyti, bet negali d?l t?v? prikaustyto ?vilgsnio ? akis, ir tuo pa?iu metu atmintyje per?i?rimo „baisaus ?uns“ atvaizdo. Po minut?s tokio „amo netekimo“ gimdytojas i?taria lemiam? ?taig?, galutinai ?tvirtinan?i? s?ry?? „stuporas – X“, kaip fakt?: „Tu prad?jai mik?ioti! Dieve mano“. Nuo to laiko, toks elgesio bendravime ciklas gimdytojas-vaikas kartojasi vis da?niau ir da?niau. Ir palaipsniui pereina ? „normal?“ bendravimo (komunikacijos) b?d?. Tokiu b?du, ?protis netekti amo, kuomet ? tave ?i?ri autoritetas, ?si?aknija visam gyvenimui. Ir po to, nuolat papildomas vis naujais ir naujais vizualinio stuporo pasikartojimais, susitinkant su „svarbiais ?mon?mis“. Vaik? pradeda sustiprintai tampyti pas SVARBIUS „specialistus“, kur jo tik?jimas, kad yra „nepagydomas“ auga kartu su stuporu. Masiniai gandai apie genus, kliedesiai apie smegen? pa?eidimus ir nekompetentingi gydantys specialistai stiprina tik?jim?, kad mik?iojimas yra nepagydomas. Vis? t? „kalbos gydym?“, mik?iojantys priima kaip galutin? ir negin?ijam? ties?. Kas gi netiki gydytojo diagnoze ir paskyrimais? Tik vienetai i? ?imt? t?kstan?i?. B?tent jiems „nepagydomas“ mik?iojimas da?nokai ir praeina pats savaime. Did?ioji suaugusi?j? dauguma elgiasi prie? gydytoj? kaip vaikai – negali suabejoti. Reaguoj? ? gydytojo balt? chalat? ir logopedo diplom?, kaip bulius ? rank?luost?. B?gant laikui refleksas (prikaustytas ?vilgsnis prie „x” ir bandymas tuo pa?iu metu kalb?ti) tampa instinktu – nes?moningo automatinio elgesio ?pro?iu. Ir ?tai, visi aplinkiniai jau absoliu?iai tiki, kad naujai i?keptas mik?iojantysis nepagydomas. ?itas absoliutus tik?jimas yra garantas, kad pasveikimas nuo „nepagydomos ir klastingos negalios“ ne?manomas.

2 pavyzdys (kopijavimo stuporas)

Kopijavimo stuporas – nes?moningas aplinkini? ?moni? kalbos kopijavimas.
Vaikas, gyvendamas mik?iojan?io aplinkoje, palaipsniui ?pranta pakartoti mik?iotojo kalbos manier?. Kalb?ti reikia mokytis. O pas k? mokytis? Kas vaikyst?je turi pasirinkim?? Ar supratim?, i? ko reikia mokytis? Ir vaikas palaipsniui kopijuoja patologin? t?v? kalb?. Nes labiausiai prie j? prisiri??s. Niekas negimsta tur?damas ?g?d?ius. Visi jie, gyvenimo procese ?gyjami kopijuojant s?moningai ar nes?moningai. S?moningas kopijavimas – tai s?moningas mokymasis. Nes?moningas kopijavimas – nes?moningas mokymasis. Ir neverta ?iam procesui leisti vykti bet kaip. T?vai suprasti pradeda pernelyg v?lai. Pav?luota pani?ka reakcija ? jau ?vykusi fakt?, tik dar labiau apsunkina reikal?. Absoliu?iai visi ma?yliai girdi savo artimuosius ir diena dienon bando kopijuoti j? garsus, ton?, ritm? ir kabos NUOSEKLUM?. Ypatingai greitai ?protis kartotis ir darkyti savo kalb?, vaikui „prilimpa“, kuomet jis kontaktuoja su pakankamai stipriai mik?iojan?iu autoritetu – t?vu, motina, draugu. ?mogui ?prasta mokytis kopijuojant kitus. Da?nai atsitinka, kad vaikas ?gydamas teigiamus ?pro?ius ir ?g?d?ius, nes?moningai (per nes?moningo ry?io kanal?) ?gyja ir neigiamus. ?ie ?pro?iai ir ?g?d?iai, yra bever?iai ir neprakti?ki. S?moningo supratimo apie kopijavim? – mokym?si, vaikai visi?kai neturi. Tod?l neturi galimyb?s aktyviai valingai prie?intis tokiam mokymui. ?ito proceso kenksmingumo ?sis?moninim? vaikas negali kontroliuoti. O da?nokai ir suaug?, gerai i?silavin? ?mon?s negali ?ito. Tartais sutinkama ir suaugusiems i?sivys?iusi patologin? kalba. Mano kalbos mokymo praktikoje buvo du atvejai, kuomet mik?iojimas i?sivyst? ?mon?ms vir? 30! Jau apie r?kym? ir aistr? alkoholiui ir kitoms aistroms net neu?simenu. Vaikas, tiesiog, kaip veidrodis kopijuoja ? savo smegenis vis? patologij?, i? ?moni?, ? kuriuos dienos b?gyje labiausiai nukrypsta jo d?mesys.

3 Pavyzdys (apmokymo stuporas)

Apmokymo stuporas –tik?jimu paremta, vaikams ? smegenis ?ra?yta ai?kiai neadekvati informacija.
Mik?iojim? (stupor?) gali i?sivystyti nekompetentingi d?stytojai, ir dar?elyje, ir mokykloje. Da?niausiai tai atsitinka lavinant skaitymo ?g?d?. ?mogui yra ?teigim?, kad jis turi per minut? perskaityti tam tikr? kiek? ?od?i?. Ta?iau neatkreipia d?mesio ? individo individualius smegen? ir atminties ypatumus. Vargu ar suaug?s ?mogus be trukd?i? gal?s rai?kiai ir ai?kiai garsiai i?tarti daugiau kaip 60 ?od?i?, kurie sudaryti i? 5 – 7 gars?! Netikite – pabandykite. Bet tokias greit?sias u?duotis duoda vaikams mokykloje. Grasina palikti antriems metams, vie?ai ?emina, lygina jo grei?io galimybes vienodai su visais. Ta?iau, kiekvienas vaikas turi savo atminties apimt?. Mokytojo skatinamas, moksleivis bando kalb?ti vis grei?iau ir grei?iau, nekreipdamas d?mesio ? u?sikirtimus. Ir palaipsniui pradeda vis da?niau u?sikirsti. Nes galvoje nuolat sukamos nesavalaik?s mintys: „Reikia grei?iau, reikia kaip visi, a? ne toks, a? negaliu, . . ir kt,“. Atsilik?lio kompleksas yra pagrindinis potencialaus mik?iotojo simptomas. Noras b?ti pa?iu grei?iausiu, 100 procent? atvej?, atveda moksleiv? prie stabilaus mik?iojimo. Sutrinka ?mogaus kalbos raumen? grei?io galimyb?s ribos. Nes, net suaug?s negali greitinti savo kalbos be ribos.
Kuo da?niau moksleivio galvoje sukasi grei?io-rungtynin?s mintys, tuo da?niau jis u?sikerta. Ir kart?, per ka?kok? atsaking? rengin?, d?l per didelio jaudinimosi, kalba nusimu?a. ?ia visos prie?astys susikerta ir sukelia stupor? – tai yra mik?iojim?. Stresas (parazitin?s mintys), i?orinis dirgiklis (x) ir i? anksto ai?kiai ne?vykdoma u?duotis (nerealus kalbos greitis). Esant tuo pa?iu metu ?iems trims faktoriams gimsta naujai i?keptas mik?iojantysis. ?iuo atveju mik?iojantis pats konstatuoja savo diagnoz?. Pana?iai kaip medicinos universiteto pirmakursis studentas, pas save randa visas ligas, kuri? simptomus jis SAVARANKI?KAI mokosi. Kaip pasekm? – grei?io stuporas, kuris reguliariai ir stabiliai pasirei?kia (x) metu. Moksleivis – mik?iojantis i?auga ? suaugus? mik?iojant?. Anks?iau ne?vykdoma greitakalb?s u?duotis, jau seniai tapo ?vykdoma. Bet jis nesusim?sto apie tai, ir toliau greitina savo kalb?, per?engdamas realias grei?io ribas. Ir senu ?pro?iu u?sikerta situacijoje (x). Kurioje, jo manymu, kalba turi b?ti pati grei?iausia. Net nebandydamas realiai suvokti, i? pat prad?i? berg?d?ias ir bevertes pastangas greitinti; ?vertinti savo galimybes blaiviai ir realiai, ir pakeisti savivert?. Tiems, kuriems gimsta „blaivi“ mintis, i? naujo savaranki?kai ?vertinti kalbos ir mentalinio modelio veikim? – patys nustoja mik?ioti. Bet toki?, vienetai i? t?kstan?i?. Likusieji „i?did?iai ne?a“ vaiki?kas baimes ir ?pro?ius ? suaugusi?j? gyvenim? be pakeitim?!
Lygiai taip, kaip auk??iau apra?yta blokuojanti informacija, mokantis, ? vaiko smegenis ?ra?omos ir tokios blokuojan?ios nuostatos – programos:
- Kaip matom, taip ir ra?om. Tarsi raid?s grie?tai atitinka garsus rus? kalboje.
- Priebalsiniai garsai nesitempia.
- Mink?tasis ?enklas negirdimas.
- Я, Е, Ю, Ё, И – raid?s tariamos vienu balsiniu garsu, nors realyb?je, tai dviej? gars? s?skambis.
- Kuo grei?iau kalbam, tuo daugiau pa?nekovas gauna informacijos.
- Skaityti reikia grei?iau, kad daugiau suprastum ir ?inotum. Skaityti ir kalb?ti grei?iau u? visus yra presti?o reikalas.
- Reikia be kalb? tik?ti d?stytoju ir neu?davin?ti nereikaling? klausym?.
- Jeigu nesigauna, reikia u?sispyrusiai t?sti toliau ir neu?davin?ti papildom? klausim? ir neabejoti d?stytojo objektyvumu.
. . . ir daugelis kit? blokuojan?i? (melaging?) nuostat?, ?alojan?i? vaik? smegenis ir psichik?. B?tinai sukeliantys stupor?. Vis? j? man ?ia nei?vardinti.

4 pavyzdys (?taigos stuporas)

?taigos stuporas – stupor? sukelia bandymas atlikti ne?vykdom? terapeuto ?sakym?. ?itas stuporas i?sivysto ir sustipr?ja, gydant mik?iojim? pas logopedus ir gydytojus, kurie nesupranta, kad kalba – ?g?dis. Ir tod?l negali b?ti i?gydytas neadekva?iais pratimais, neva vystan?iais ir treniruojan?iais kalb?. ?itie pratimai sudvejina d?mesio fokusavim?, tuo pa?iu, atitraukia ?mog? nuo jo audialin?s atminties. ?itas atitraukimas akimirksniu sukelia stupor?, kuris, sustiprintomis treniruot?mis sustiprinamas, dar labiau atitraukdamas d?mes? nuo ?mogaus kalbos ?altinio – audialin?s atminties. „Treniruojantys kalb?“ pratimai, fakti?kai i?bla?ko d?mes?, i??aukia u?sikirtim?, silpnaprotyst?, bevali?kum? ir nevilt?.
?tai kai kurios, pla?iai paplitusios blokuojan?ios terapeuto ?taigos, sustiprinan?ios ir generuojan?ios stupor?:
- Kalb?k sulietai, nedaryk pauzi?.
- Kalb?k, mintyse ?sivaizduodamas u?ra?ytus ?od?ius.
- Sek kv?pavim?, diafragm?.
- Sek kalbos greit?, kalb?k l??iau.
- Tu turi daug ir u?sispyrusiai treniruotis, kad kalb?tum kaip visi.
- Reikia temti garsus, kalb?ti dainuojant, mu?ti ritm?.
- Kalbos metu sek pa?nekov?.
- Nebijok pa?nekovo, susiimk, giliau ?kv?pk, atsipalaiduok, nusiramink.

Yra t?kstan?iai kit? „x”, ?ia nei?vardint?. Kiekvienas mik?iojantysis turi savo nepakartojam? ir vienintel? mik?iojimo istorij? – faktori? „x”. Ta?iau stuporas visiems vienodas. Ir b?tent jis sukelia vis? r??i? mik?iojim? ir su juo suri?t? baim?. Nesiruo?iu nieko ?tikin?ti, gadinti popieri? ir laik?. Ir to visi?kai nereikia, nes ?alinimo proceso esm? niekaip nesusijusi su „x” ir j?s? mik?iojimo istorija. Mano metodas pa?alina absoliu?iai bet kokio tipo mik?iojim?, pa?alinant stupor?. Nepriklausomai nuo jo prad?ios, vystymosi ir eigos! Papras?iausiai patikrinkite patys ir ?sitikinsite. Mano ??kis: „Ma?iau kalb? – daugiau darb?“. Mano sukurtas stuporo ?alinimo metodas vienintelis realus. Nes kiti metodai gydo „x”, o „x” visi?kai nesvarbus – tai tolima stuporo pasekm?. Mik?iojime, koks be b?t? „x”, svarbiausias nekintantis ir nuolatinis – stuporas. Bet koks „x” remiasi stuporu. Be jo jis i?nyksta pana?iai, kaip sniegas be minusin?s temperat?ros. O stupor? gydyti tradiciniu b?d?, absoliu?iai ne?manom?! Galima i?mokti nesukelti jo savo kalbos aparate. Ir padaryti tai lengvai ir paprastai, ?sisavinus mano pilnos normalizacijos metod?.
(Draud?iama cituoti ir skelbti Internete, bet kokias i?traukas i? Sne?ko R. A. knyg?, ?ito straipsnio, be nuorodos ? autoriaus puslap? http://zaikanie-forum.ru.)